01/08/2026
Karštą liepos 31 dienos pavakarę Dūkšto biblioteka kartu su miestelio bendruomene sukvietė visus į renginį, organizuojamą įgyvendinant konkurso „Ryšys su vieta“ inciatyva: „Dūkšto miškų aidai“.
Gamtos prieglobstyje prie ežeriuko renginį vedė Asociacijos“ Vienybė – tai mes“ narė Jovita Petkelienė. Ji kreipėsi į visus susirinkusius : „kas pirmiausia ateina į galvą išgirdus žodį „Dūkštas“?... Vieniems tai ežerai, kitiems - geležinkelis, o dar kitiems – vaikystės namai, artimųjų šypsenos ar takelis į mišką.
Daugelio širdyse Dūkštas neatsiejamas nuo miškų – didingų ,paslaptingų, dosnių ir gyvų .Čia skambėjo mūsų protėvių istorijos, medžiotojų garsai, buvo grybaujama, uogaujama, mokomasi gerbti gamtą ir vieni kitus.
„Ryšys su vieta: - kaip kalbėjo Jovita, prasideda nuo pažinimo, nuo gebėjimo išgirsti savo krašto istorijas, išsaugoti tarmę ,puoselėti tradicijas ir perduoti jas ateinančiom kartom. Jovita pakvietė pasinerti į Dūkšto miškų glūdumas - pasiklausyti dar negirdėtų pasakojimų, pajausti savo krašto savastį.
Kalba – tai mūsų šaknys, o tarmė – gyvas mūsų krašto balsas, kiekvienas tarmiškas žodis saugo dalelę mūsų istorijos. Vaizdinga aukštaitiška tarme liejosi Irenos Bikulčiūtės istorijos apie Dūkštą ir jo žmones, papročius, tradicijas, ji išsaugojo atmintyje senelės ir motinos perduotus atsiminimus. Renginio dalyviams ji uždavė atspėti žodžių; „juodalksnis“, „guogiai“ ,“samanyčia „ reikšmes , dauguma atspėjo. Netrūko ir žaidimų reikėjo įminti gyvūno miško pėdsaką ir balsą, tai buvo nelengva užduotis, tačiau pavyko ir dalyviai buvo apdovanoti nuostabiais žolelėm kvepiančiais prizais, kuriuos sukūrė Svetlana Ščiurova.
Iš tokių paprastų, nuoširdžių minčių gimsta mūsų bendruomenė, meilė savo kraštui.
Na o viso renginio pažiba – tai medžiotojas Gediminas Šileikis, kuris tiesiog pakerėjo
visus savo charismatiškais pasakojimas apie medžioklės ypatumus, negailėjo patarimų kaip saugiai būti miške, kaip apsisaugoti nuo meškos. Jis sakė, kad visada į mišką reikia eiti tik su daina. O jo verdamas kvapnus ir viliojantis šiupinio kvapas visus dalyvius pakvietė prie bendro stalo, kur liejosi šilti pokalbiai, daug gerų emocijų, kurios tik sustiprina mūsų ryšį su Dūkšto kraštu.
Tad tegul Dūkšto miesto aidas tampa mūsų visų balsai, meilė savo kraštui, puoselėkime ir saugokime savo miestelio istoriją, tegul ji ir toliau įkvepia bendrystė.
