Kauno klinikų Nervų ir raumenų ligų centras

02/06/2026

Jau šį savaitgalį, birželio 5-7 dienomis, Kaune vyks 24-oji Lietuvos neurologų vasaros mokykla.

Mūsų centro specialistai dalinsis patirtimi net keliuose seminaruose:
- penktadienį vaikų neurologė Milda Dambrauskienė skaitys pranešimą "Genų terapijos era prasidėjo: pirmieji žingsniai ir perspektyvos";
- šeštadienio rytas prasidės nervų ir raumenų ligoms skirta sesija, kurioje bus galima pasiklausyti apie įdomiausius atvejus iš prof. Kęstučio Petrikonio praktikos; išgirsti neurologijos rezidentūrą bebaigiančios gydytojos Agnės Staniūtės darbą apie smulkiųjų skaidulų polineuropatiją; Indrės Banaitytės-Baleišienės apžvalgą apie nėštumą sergant nervų ir raumenų ligomis bei dr. Gintautės Samušytės įžvalgas apie ilgalaikį botulino toksino poveikį neurofiziologo akimis;
- šeštadienio popietę vyks miastenijai skirtas seminaras, kurio metu prof. Antanas Vaitkus apžvelgs seropozityvios ir seronegatyvios miastenijos gydymo ypatumus;
- sekmadienio rytą bus proga išgirsti dokt. Evelinos Grušauskienės pranešimą apie nediagnozuotus spinalinės raumenų atrofijos atvejus ir sužinoti, kodėl suaugusiųjų neurologai turi išlikti budrūs.

Daugiau informacijos: https://www.neuronas.lt/24-oji-lietuvos-neurologu-vasaros-mokykla/

25/05/2026

❓Rengiatės operacijai? Dalijamės informacija apie Kauno klinikose siūlomą išankstinę ambulatorinę gydytojo anesteziologo reanimatologo konsultaciją prieš operaciją.

Artėjant planinei operacijai ar procedūrai su anestezija, pacientams dažnai kyla klausimų apie pasiruošimą, galimas rizikas ir pačią nejautrą. Kada reikalinga išankstinė ambulatorinė gydytojo anesteziologo reanimatologo konsultacija, kaip ji vyksta ir kuo gali būti naudinga pacientui, pasakoja doc. Marius Rimaitis, Kauno klinikų Anesteziologijos klinikos gydytojas anesteziologas reanimatologas.

🔹Kam ir kada rekomenduojama išankstinė ambulatorinė gydytojo anesteziologo reanimatologo konsultacija prieš operaciją?
Ji rekomenduojama prieš sudėtingesnes ar didesnės rizikos operacijas, taip pat pacientams, sergantiems sunkiomis ligomis ar turintiems papildomų rizikos veiksnių, anksčiau patyrusiems komplikacijų anestezijos ar operacijos metu, arba esant būklėms, kurioms reikalingas papildomas pasiruošimas prieš anesteziją ir operaciją.

🔹Kaip vyksta tokia konsultacija?
Konsultacijos metu gydytojas anesteziologas reanimatologas surenka informaciją apie paciento ligas, alergijas, vartojamus vaistus, buvusias operacijas ir anestezijas, įvertina bendrą sveikatos būklę bei kylančias rizikas. Taip pat aptariami tinkamiausi anestezijos būdai, pateikiamos rekomendacijos paciento pasiruošimui. Prireikus, skiriami papildomi tyrimai ar specialistų konsultacijos. Tai padeda sumažinti komplikacijų bei operacijos atidėjimo tikimybę, o pacientas gali gauti individualias rekomendacijas ir atsakymus į rūpimus klausimus apie būsimą anesteziją.

🔹Ar išankstinei ambulatorinei gydytojo anesteziologo reanimatologo konsultacijai reikia specialiai pasiruošti?
Specialaus pasiruošimo nereikia, tačiau rekomenduojama žinoti savo ligas, vartojamus vaistus, alergijas, ankstesnes operacijas, anestezijas, ūgį ir svorį.

🔹Kokius dokumentus reikia atsinešti?
Būtina turėti asmens dokumentą ir siuntimą. Jei turite, rekomenduojama atsinešti tyrimų atsakymus, gydymo išrašus ir vartojamų vaistų sąrašą.

🗓️Šiuo metu artimiausias vizito laikas konsultacijai pas Kauno klinikų gydytojus anesteziologus reanimatologus – gegužės 26 d.

24/05/2026

📍Kaip jau dalijomės, praėjusią savaitę Kaune vykusios Baltijos šalių vaikų neurologų konferencijos metu daug dėmesio skirta nervų ir raumenų ligoms.

📍Miego medicinos sesijoje LSMU Vaikų ligų klinikos doktorantė, Vaikų lėtinių kvėpavimo organų ligų centras / Kauno klinikos gydytoja vaikų pulmonologė Gintarė Obolevičienė apžvelgė nervų ir raumenų ligomis sergančių vaikų kvėpavimo funkcijos sutrikimus miego metu.

📍Šiems pacientams dažnai pasireiškia įvairūs miego kvėpavimo sutrikimai (obstrukcinė ar centrinė apnėja, progresuojanti hipoventiliacija), kuriuos lemia viršutinių kvėpavimo takų anatomija bei silpstantys raumenys.

📍G. Obolevičienė atkreipė dėmesį, kad būtinas reguliarus stebėjimas, nes tik tada galima laiku diagnozuoti ir gydyti šiuos sutrikimus.

📍Ypač svarbus reguliarus kvėpavimo funkcijos vertinimas tiems pacientams, kurių gyvybinė plaučių talpa

23/05/2026

📍Nervų ir raumenų ligų centro neurologė Evelina Grušauskienė buvo pakviesta dalyvauti tarptautinės konferencijos „Myasthenia without Secrets 2026“ diskusijų sesijoje, kurioje ekspertai aptarė gydymo prieinamumo, galimybių bei esamos situacijos skirtingose šalyse klausimus.
📍Konferencijoje pranešimus skaitė žinomi Europos ekspertai – Nils Erik Gilhus, Elisabeth Chroni, Anna Kostera-Pruszczyk ir Viktorija Kenina. Renginio metu daug dėmesio skirta naujausioms miastenijos diagnostikos ir gydymo tendencijoms, pacientų priežiūros iššūkiams bei inovatyvių terapijų prieinamumui skirtingose šalyse.
📍Nors miastenijos patogenezė šiandien daug geriau suprantama, specialistai pabrėžia, kad išlieka nemažai neatsakytų klausimų. Vis dar nėra iki galo aišku, kodėl vieniems pacientams pavyksta pasiekti puikių gydymo rezultatų, o kitiems liga išlieka aktyvi nepaisant taikomo kompleksinio gydymo ir įvairių medikamentų.
Konferencijoje taip pat aptarta, kad visuomenei senstant miastenijos atvejų daugėja. Tai gali būti susiję tiek su amžiniais autoimuniniais procesais, tiek su kitomis gretutinėmis pacientų ligomis.
📍Užsienio šalių patirtis rodo, kad naujos kartos terapijos daugumai pacientų leidžia reikšmingai pagerinti gyvenimo kokybę, tačiau nedidelei daliai pacientų net ir pažangiausi gydymo metodai išlieka nepakankamai veiksmingi.
📍Diskusijų metu taip pat paliesti vakcinacijos klausimai pacientams, sergantiems sunkiąja miastenija. Nors bendro tarptautinio sutarimo šioje srityje dar nėra, specialistai akcentuoja, kad vakcinacija turėtų būti planuojama dar prieš pradedant imunosupresinį gydymą.

22/05/2026

📍Gegužės 15-16 dienomis Kaune įvyko 18-toji Baltijos šalių vaikų neurologų asociacijos (BCNA) konferencija. Jos metu nervų ir raumenų ligos sulaukė išskirtinio dėmesio, nes tai viena sparčiausiai besikeičiančių neurologijos sričių.

📍Pirmąkart BCNA istorijoje atskira sesija skirta vaisiaus neurologijai. Jos metu Kauno klinikų vaikų neurologė, Lietuvos vaikų neurologų asociacija pirmininkė Milda Dambrauskienė pristatė atvejus, kai Vaisiaus medicinos centre konsultuojant nėščiąsias nervų ir raumenų liga įtarta ar diagnozuota dar negimusiam vaisiui arba jis buvo tirtas dėl kitam vaikui šeimoje diagnozuotos genetinės patologijos.

📍Tiksli ir ankstyva diagnostika tampa itin svarbi, kai atsiranda naujų prenatalinio gydymo galimybių arba šeimai tenka apsispręsti dėl nėštumo tęsimo. BCNA konferencija išryškino poreikį burti vaisiaus neurologijoje besispecializuojančių ekspertų (akušerių ginekologų, genetikų, vaikų neurologų, radiologų ir kt.) komandą.

📍Nervų ir raumenų ligoms skirtoje sesijoje konferencijos dalyviai turėjo progą išgirsti dr. Janos Haberlovos iš Prahos universitetinės ligoninės Nervų ir raumenų ligų centro pranešimus. 2017 metais ji dalyvavo Rygoje vykusioje BCNA konferencijoje ir ten kalbėjo apie daugiadalykės komandos kūrimo iššūkius.

📍Šįkart dr. J. Haberlova apžvelgė per pastarąjį dešimtmetį atsiradusias viltis (A New Era of Hope: Tracking Ten Years of Breakthroughs in Muscle and Nerve Disease) ir savo centro patirtį, akcentuodama, kad nauji gydymo būdai nėra “stebuklingi”, vaistai neišgydo nervų ir raumenų ligų, tačiau pakeičia jų eigą. Todėl atsiranda nauji fenotipai ir keičiasi pacientų visapusiškos priežiūros poreikiai. Ką svarbiausio išmokome - kad su pacientų šeimomis turime būti sąžiningi ir atviri nuo pat pradžių, aiškiai komunikuodami apie gydymo galimybių ribas ir sukurdami adekvačius, realistiškus lūkesčius.

📍Trumpųjų žodinių pranešimų sesijoje LSMU studentė Bernadeta Zacharevičiūtė pristatė vaikų neurologų paciento, kuriam su prof. Kęstučio Petrikonio pagalba diagnozuota Hirayama liga, klinikinį atvejį. Šį pranešimą ir kitus stendinius pranešimus galima peržiūrėti renginio svetainėje (nuoroda komentare).

13/05/2026

📣 Kviečiame registruotis į rugsėjo 11-12 dienomis Kaune vyksiančią Baltijos šalių neuromiologijos mokyklą. Renginį rekomenduoja ir EURO-NMD tinklo ekspertai!

📣 Dėmesio pacientams! Šeštadienį, rugsėjo 12 dieną, nervų ir raumenų ligomis sergantiems pacientams ir jų artimiesiems numatomas seminaras su prof. Ros Quinlivan iš Jungtinės Karalystės. Profesorė pakvies diskusijai apie pacientų įgalinimą ir įsitraukimą į daugiadalykę priežiūrą.

This year, the Neuromyology School is focused on improving multidisciplinary care for these conditions; therefore, the topics will be relevant to a broader range of specialists, including pulmonologists, cardiologists, physiotherapists, rehabilitation physicians, orthopaedic specialists, and other h...

11/05/2026

🇪🇪Gegužės 8–9 dienomis Tartu, Estijoje, vyko pirmoji Baltijos šalyse neurologų ir patologų kartu organizuota konferencija, skirta centrinės ir periferinės nervų sistemos bei raumenų baltymų kaupimo ligoms.

📍Renginys subūrė gydytojus praktikus ir mokslininkus, tyrinėjančius baltymų agregacijos procesus bei jų ypatumus įvairiuose audiniuose.

📍Konferencijoje pranešimus skaitė ir trys lektorės iš LSMUL Kauno klinikų.

📍Atminties ir kitų pažinimo funkcijų sutrikimų centro vadovė dr. Greta Najūtė pristatė skirtingų patologijų, kurioms būdinga baltymų agregacija, klinikinius požymius, eigą bei diagnostikos galimybes.

📍Gydytoja patologė Neringa Valtienė aptarė sudėtingą klinikinį atvejį, pabrėždama daugiadalykės komandos ir tarptautinių ekspertų iš EURO-NMD tinklo konsultacijų svarbą nustatant galutinę diagnozę net itin netipiškais atvejais.

📍Nervų ir raumenų ligų centro vadovė Evelina Grušauskienė apžvelgė gydomų būklių situaciją bei gydymo pasiekiamumą Lietuvoje.

📍Konferencijoje taip pat pranešimus skaitė pasaulyje gerai žinomas gydytojas patologas prof. Hans H. Goebel, kuris sveikino Baltijos šalis ir renginio organizatorius, kurie ėmėsi iniciatyvos, sujungiančios fundamentaliąją mediciną ir klinikinę praktiką.

05/05/2026

🧬Vaikų neurologė Milda Dambrauskienė balandžio 16-17 dienomis stažavosi Belgijoje, Lježo ligoninėje. Kartu mokymuose dalyvavo vaikų neurologai iš Latvijos, Suomijos, Islandijos, Lenkijos, Rumunijos ir Čekijos.

🧬Pirma diena buvo skirta paskaitoms apie įvairius su spinaline raumenų atrofija susijusius klausimus, mokymų dalyvių pristatymams ir sudėtingų atvejų aptarimui, antroji – praktinė, kai buvo suteikta galimybė dalyvauti pacientų konsultacijose.

🧬Lježo ligoninės Nervų ir raumenų ligų centre prižiūrimi pacientai nepatiria tranzicijos: sulaukę pilnametystės jie gali lankytis pas tuos pačius specialistus, kurie juos pažįsta nuo vaikystės.

🧬Šalia vaistų klinikinių tyrimų, šiame centre dar vykdomi trijų krypčių moksliniai tyrimai, kurie apima genominį visuotinį naujagimių tikrinimą, inovatyvias monitoravimo technologijas ir natūralios ligos eigos tyrimus.

❓Apie ką buvo kalbama mokymų metu?

✅ Daugelis spinaline raumenų atrofija sergančių pacientų sveria per mažai arba per daug. Jei svorio trūksta, rekomenduojama dažninti valgymus, vartoti kaloringus papildus. Jei pacientas sveria per daug – nesirinkti būdų, kuriais greitai netenkama svorio (operacijos, medikamentų). Nes tuomet netenkama raumenų ir pablogėja funkcinė būklė. Mažinant svorį būtinas pakankamas baltymų kiekis mityboje ir fizinis aktyvumas.

✅ Kaulų sveikatai būtini vitamino D, kalcio papildai ir kineziterapija. Tik tokiu atveju, jei šių priemonių nepakanka, skiriami bisfosfonatai. Ir geriau nelaukti lūžio, nes po jo motorinės funkcijos gali stipriai nukentėti.

✅ Ortopedinis gydymas padeda sulėtinti skoliozės progresavimą, užtikrinti patogią padėtį ir kvėpavimo funkciją. Kada geriausia planuoti operaciją? Būtina įvertinti paciento funkcinę būklę, FVC, skoliozės laipsnį ir nelaukti per ilgai, nes tuomet operacija sudėtingesnė, pacientas sunkiau atsigauna po operacijos, gali prireikti ir papildomos ventiliacijos.

✅ Pulmonologė akcentavo, kad net ir anksti skyrus vaistus, spinaline raumenų atrofija sergantiems vaikams vis tiek išlieka kvėpavimo nepakankamumo rizika, todėl būtina šiuos pacientus stebėti, nes daliai vaikų vis tiktai prireikia neinvazinės ventiliacijos.

✅ Nuo tada, kai atsirado gydymas, vis daugiau spinaline raumenų atrofija sergančių moterų tikisi pastoti, todėl svarbu nėštumą planuoti. Nėštumo metu reikia stebėti kvėpavimo funkciją ir padidinti kineziterapijos dažnį. Taip pat reikia prisiminti, kad sveikas partneris gali būti ligos nešiotojas, todėl jį būtina ištirti.

✅ Iki gydymo eros nebuvo kokybiškų tyrimų, kurie įrodytų kineziterapijos naudą spinaline raumenų atrofija pacientams. Dabar jau žinoma, kad gaunant gydymą ir sportuojant 5 kartus per savaitę rezultatai yra 4 kartus geresni nei sportuojant kartą per savaitę.

✅ Spinalinės raumenų atrofijos gydymas dabar – judantis taikinys. Kas aišku – kad vaistus reikia skirti kuo anksčiau. Belgai pristatė atvejį, kai žinant, kad vaisiui yra sunkios ligos formos grėsmė, nutarta nėštumą užbaigti 35 savaičių, kad būtų galima pradėti vaiko gydymą.

✅ Neuropsichologės teigimu, svarbu į spinalinę raumenų atrofiją žiūrėti kaip į raidos (neurodevelopmental) sutrikimą, stebėti vaiko raidą ir anksti pasiūlyti pagalbą. Nes tie vaikai, kuriems anksti atsiranda simptomų, greičiausiai turės ir neurokognityvinį sutrikimą.

✅ Kitas dalykas – tėvų santykiai su vaikais, nes raidai turi įtakos ir hipergloba, konfliktų vengimas, ribų nenustatymas. Reiktų priminti, kad iš viso turime daugiau nei 2️⃣0️⃣0️⃣0️⃣0️⃣ genų ir čia yra tik vieno delecija, tad galvokim apie visus gyvenimo aspektus, ne vien tik ligą: svarbus ir vaiko auklėjimas, ugdymas, vėliau – darbo ir šeimos klausimai.

29/11/2025

📍Lapkričio 27-28 dienomis vaikų neurologė Milda Dambrauskienė dalyvavo Prahoje, Motol universiteto ligoninėje, vykusiuose praktiniuose mokymuose.

📍Jų metu daugiausia dėmesio buvo skirta daugiadalykei spinaline raumenų atrofija sergančių pacientų priežiūrai, akcentuojant besikeičiančią situaciją gydymo eroje – kai kyla daug naujų klausimų, nes keičiasi pacientų fenotipai, poreikiai, šeimų lūkesčiai, atsiranda naujų terapijų.

📍Tačiau svarbu turėti realistiškus lūkesčius. Net jei liga diagnozuota iškart po gimimo, pacientui gali išryškėti ligos simptomų.
Personalizuota daugiadalykė priežiūra turi būti tęsiama nepriklausomai nuo vaistų - ar buvo skirtas vienkartinis gydymas, ar nuolat vartojami vaistai. Nes gydant motorika gerėja, bet išlieka liemens ir kvėpavimo raumenų silpnumas, todėl reikia tiek pulmonologo, tiek ortopedo ir kitų specialistų pagalbos.

📍Prahos universitetinės ligoninės vaikų nervų ir raumenų ligų centre prižiūrimi 83 spinaline raumenų atrofija sergantys pacientai iki 18 metų. Beveik pusė (39 vaikai) yra gydyti genų terapija, nes Čekijoje šis gydymas kompensuojamas iki trejų metų (Lietuvoje – iki 6 mėnesių).

📍Renginio išvakarėse buvo paskelbta, kad FDA registravo intratekalinę genų terapiją pacientams nuo 2 metų. Europoje sprendimo laukiama kitų metų viduryje, bet gydytojai jau sulaukė užklausų iš šeimų, kurios tikisi vienkartinio gydymo.

📍Vaikų ortopedai dalijosi šiuo metu taikomais metodais klubams stabilizuoti ir skoliozės korekcijai. Stuburą operuoja jau nuo 5-6 metų, deda „augančius“ strypus, kasmet operuoja juos patempdami. Jei Europoje bus registruota intratekalinė genų terapija, vėl bus aktualu injekcijai turėti „langą“ operuotame stubure.

📍Vaikų pulmonologė akcentavo reguliarios kvėpavimo funkcijos patikros poreikį, ypač intensyvaus augimo metu, taip pat respiracinės kineziterapijos ir imunoprofilaktikos svarbą. Pacientams ir jų artimiesiems kasmet rekomenduojami skiepai nuo gripo, pagal poreikį - vakcinos nuo pneumokoko, imunizacija nuo respiracinio sincitijaus viruso (RSV).

📍Bendradarbiavimas su pacientų organizacijomis gali padėti pagerinti teikiamos pagalbos kokybę, siekti kompensacijos vaistams ir reikalingoms priemonėms. Pvz., Čekijoje pacientų organizacija iškovojo, kad būtų kompensuojami kosulio asistentai: suskaičiavo, kiek sutaupoma, išvengiant hospitalizacijų, antibiotikų ir kt., jei užtikrinama sekreto evakuacija iš kvėpavimo takų. Taip pat pacientų organizacijos šeimoms padeda gauti socialinio darbuotojo ir psichologo paslaugas.

📍Prahoje komandos šerdis ir širdis - slaugytojos. Jos yra arčiausiai šeimos, geriausiai pažįsta pacientus, koordinuoja tyrimus ir konsultacijas, palaiko ryšį su pacientų organizacijomis ir paliatyviosios pagalbos komanda.

❓Kaip atrodome mes?
Lietuvoje nuo 2023 metų dėl spinalinės raumenų atrofijos tiriamas kiekvienas naujagimis, tad gydymą galima pradėti išties anksti.
Vaistai kompensuojami nepriklausomai nuo paciento amžiaus ar ligos tipo.
Genų terapija taikyta 2 vaikams. Kaimyninėje Latvijoje, kurioje taip pat kompensuojama iki 6 mėnesių, šiuo būdu gydytas vienas kūdikis. Estijoje kol kas genų terapija nekompensuojama.

❓Ką dar galima pagerinti?
Stiprinti daugiadalykę priežiūrą, plečiant komandą ir užtikrinant tarptautinių standartų laikymąsi.