Meno terapijos studija

06/06/2026

Tėčio vaidmuo vaiko gyvenime yra pamatinis ir emociškai lygiavertis motinos vaidmeniui, tiesiogiai formuojantis vaiko savivertę, socialinius įgūdžius ir ateities santykių modelius.

Meno terapijoje dažnai sakome, kad kiekvienas žmogus savo gyvenimą tapo pats. Tačiau pirmąsias spalvas, linijas ir rėmus šiai drobei suteikia tėvai. Jei motinos vaidmuo tradiciškai siejamas su švelnumu, intuicija ir pirmuoju emociniu prieglobsčiu, tai tėčio vaidmuo – tai saugi erdvė, kurioje vaikas mokosi eksperimentuoti, brėžti ribas ir drąsiai žengti į pasaulį.

Meno terapijos kabinete dažnai susiduriu su „tėvo deficito“ arba emociškai šalto tėvo pasekmėmis. Piešiniuose tai atsiskleidžia kaip tuščios erdvės, silpnos, neryžtingos linijos arba griežtos, varžančios struktūros. Tėvo nebuvimas ar jo emocinis nepasiekiamumas suaugusiojo gyvenime dažnai transformuojasi į nuolatinį nesaugumo jausmą, sunkumus nustatant asmenines ribas ar baimę priimti sprendimus.

Meno terapija suteikia unikalią galimybę saugioje aplinkoje „perpiešti“ šį vidinį paveikslą. Per spalvas, molį ar metaforas klientai gali išreikšti tėčiui susikaupusį pyktį, liūdesį, o vėliau – atrasti vidinius tėviškos energijos resursus savyje.

Tėvystė kaip gyvas kūrybos procesas.
Būti tėčiu nereiškia būti tobulam. Tai reiškia būti šalia. Leisti vaikui išsitepti dažais, kartu sukonstruoti kreivą medinį namelį ir sugauti jį, kai šis klumpa. Aktyvus, emociškai prieinamas tėtis į vaiko gyvenimo paletę įneša ryškių, drąsių ir saugių spalvų, kurios švies net ir tamsiausiomis dienomis.

Noriu jums pasiūlyti šventinį meno terapijos pratimą: „Mano tėčio spalvos“

Tėvo dienos proga kviečiu jus atlikti trumpą, bet gilią kūrybinę praktiką. Jums reikės tik popieriaus lapo ir bet kokių turimų spalvų (pieštukų, akvarelės ar kreidelių).
• Atsisėskite patogiai, užmerkite akis ir akimirką pagalvokite apie savo tėtį (arba žmogų, kuris jums atstojo tėvo figūrą). Prisiminkite jo balsą, rankas, bendras akimirkas.
• Kokios spalvos jums iškyla prieš akis? Negalvokite racionaliai, pasikliaukite intuicija. Ar tai šilta ruda, simbolizuojanti stabilumą? O gal ryški geltona, primenanti bendrus nuotykius?
• Leiskite rankai laisvai judėti lape. Nupieškite šių spalvų abstrakciją, formą ar tiesiog spalvines dėmes.
• Pažvelkite į kūrinį ir paklauskite savęs: Kokią stiprybę ar pamoką, gautą iš tėčio, atspindi šios spalvos? Kaip jas galiu panaudoti savo gyvenime šiandien?

Jei turite galimybę, šį piešinį ar tiesiog jo įkvėptus žodžius galite paversti unikaliu Tėvo dienos atviruku.

Būti tėčiu – tai nuolatinis kūrybinis procesas, kuriame nėra vieno teisingo šablono. Šią Tėvo dieną švęskime ne tobulumą, o pastangas, buvimą kartu ir tą unikalų pėdsaką, kurį tėčiai palieka mūsų širdyse. Juk pati brangiausia dovana, kurią tėvas gali įteikti savo vaikui, yra žinojimas: „Tu esi saugus, aš tavimi tikiu ir tu gali drąsiai tyrinėti šį pasaulį.“

Gražios, kūrybingos ir jaukios Tėvo dienos!

05/06/2026

Birželio 1 dieną su Kultūros paso edukacija „Terapinių pasakų balsas“ lankiausi Kauno Žaliakalnio progimnazijoje.

Emocinis saugumas ir saviraiška mokykloje – temos, kurioms šiandien reikalingas ypatingas dėmesys. Džiaugiuosi, kad galiu prisidėti prie vaikų emocinio raštingumo ugdymo.

Terapinė pasaka – tai saugus veidrodis vaiko sielai. Edukacijos metu vaikai klausėsi siužetų, kuriuose užkoduoti kasdieniai iššūkiai: bendravimo sunkumai, baimės, nepasitikėjimas savimi, teigiamas požiūris į sunkumus, pagarba kitam, kito priėmimas, jausmų pažinimas. Istorijų klausymasis, sujungtas su meno terapijos metodais, leido vaikams atsitolinti nuo savo problemų („tai vyksta herojui, ne man“) ir kartu rasti kūrybiškus jų sprendimo būdus.

Mokiniai aktyviai įsitraukė į sensorines ir kūrybines užduotis. Po pasakos klausymo sekęs praktinis kūrybinis procesas leido vaikams transformuoti išgirstas metaforas į vizualinę kalbą. Užsiėmimuose netaikėme „gražaus piešinio“ standarto – fokusavomės į savijautą, spalvų pasirinkimą ir vidinę laisvę.

Kiekviena klasė atsinešė savo unikalią energiją, o išsinešė – ramybę ir gilesnį ryšį su savimi bei draugais. Meno terapija mokyklose yra nuostabus įrankis emociniam intelektui ugdyti.

05/06/2026

Atostogų terapija: kaip atkurti ryšį su vaiku per kūrybinį procesą.

Atostogos dažnai asocijuojasi su kelionėmis ir naujų vietų lankymu. Tačiau giliausias patyrimas yra atstatytas ir sustiprintas emocinis ryšys su savo vaiku. Kai kasdienybėje pritrūksta laiko, o tiesioginiai klausimai „Kaip tu jautiesi?“ vaiką tik dar labiau uždaro, į pagalbą galime pasitelkti meno terapijos principus.
Meno terapijoje erdvė tarp popieriaus lapo ir kuriančiojo yra laikoma saugiausia vieta išreikšti tam, kam dar nėra žodžių. Per atostogas ši erdvė gali tapti jūsų bendru tiltu į artumą.

• Procesas prieš rezultatą: pagrindinė taisyklė tėvams.
Didžiausia dovana, kurią galite duoti vaikui kūrybos metu – visiškas vertinimo atsisakymas. Pamirškite frazes „kaip gražu“, „nupiešei neteisingai“ ar „stok, tuoj viską ištepsi“. Meno terapinis požiūris kviečia susitelkti į patį procesą. Leiskite vaikui rinktis spalvas, eksperimentuoti su formomis ir pačiam diktuoti taisykles. Kai vaikas jaučia, kad jo kūryba (o kartu ir jis pats) nėra vertinama ar kritikuojama, gimsta saugumo ir priėmimo jausmas.

• Praktinis atostogų pratimas: „Mūsų bendra sala“.
Jei norite išbandyti paprastą, bet gilią praktiką kartu su vaiku, pasiruoškite didelį popieriaus lapą (A2 ar A1 formato) ir įvairių priemonių: guašo, kreidelių, o idealiausia – atostogų radinių (smėlio, akmenukų, kriauklių, žolynų).
• Pasiūlykite vaikui kartu nupiešti ar sukurti „Mūsų bendrą atostogų salą“.
• Dirbkite ant to paties lapo vienu metu. Leiskite vaizduotei lietis – kas yra šioje saloje? Kas joje gyvena? Kur yra jūsų abiejų vietos?
• Stebėkite, kaip vaikas dalinasi erdve. Ar jis užeina į jūsų teritoriją? Ar piešia atskirai? Nesikiškite ir nekomanduokite. Tiesiog sekite jo impulsą.
• Baigus kurti, užduokite atvirus klausimus: „Matau, kad panaudojai daug šiltų spalvų, papasakok, kas čia vyksta?“, „Kaip jautiesi žiūrėdamas į mūsų salą?“

Meno terapijoje labai svarbus taktilinis (lytėjimo) pojūtis. Jei pastebite, kad po mokslo metų ar dėl aplinkos pakeitimo vaikas yra jautrus, irzlus ir hiperaktyvus – rinkitės „šlapias“ ir plastiškas medžiagas. Lipdymas iš molio, grojimas pirštų dažais, smėlio pilių statymas ar tiesiog akmenukų dėliojimas pajūryje aktyvina parasimpatinę nervų sistemą, mažina streso hormonų kiekį ir padeda vaikui (bei jums!) sugrįžti į kūną ir esamą momentą.

Leiskite šioms atostogoms tapti laiku, kai prabyla ne reikalavimai ar kontrolė, o spalvos, formos ir jūsų bendras, tylus buvimas kartu.

05/06/2026

05/06/2026

Kai baimė bendrauti paralyžiuoja: kaip meno terapija padeda įveikti socialinį nerimą?

Ar pažįstate tą jausmą, kai vien nuo minties apie naują aplinką, mokyklą, būrelį ar pokalbį su nepažįstamaisiais pradeda trūkti oro, o pilve užsiriša mazgas?

Tai – socialinis nerimas. Vaikams ir paaugliams jis dažnai pasireiškia pilvo ar galvos skausmais prieš mokyklą, užsidarymu savo kambaryje ar visišku tylėjimu grupėje. Suaugusiems – nuolatiniu jausmu, kad visi juos teisia ir stebi.

Kartais visi daugiau ar mažiau jaučiame socialinį nerimą, tačiau kartais jis taip užvaldo, kad pradedame vengti bendrauti su kitais, būti viešuose renginiuose, eiti į mokyklą, bijome kalbėti viešai.

Kai žmogus išgyvena socialinį nerimą, versti jį kalbėti apie tai yra dar vienas stresas.

Meno terapijos sesijų metu:
• Nereikia kalbėti, kad būtum išgirstas.
Socialinį nerimą išgyvenančiam vaikui ar suaugusiam sunku žodžiais išreikšti savo baimę. Meno terapijoje žodžių nereikia. Nerimas, baimė ir įtampa nugula ant popieriaus per spalvas, linijas ar molio formą. Tai leidžia išlieti emocijas be spaudimo „bendrauti“.

• Čia nėra sąvokos „padariau blogai“.
Didžiausia socialinio nerimo baimė – suklysti ir būti sugėdintam kitų akivaizdoje. Meno terapijoje nėra taisyklių, pažymių ar kritikos. Kuriant žmogus patiria, kad jo kūryba (ir jis pats) yra priimama tokia, kokia yra. Tai pamažu tirpdo baimę būti neįvertintam.

• Saugi kontrolės erdvė.
Pasaulis nerimaujančiam vaikui ar suaugusiam atrodo nenuspėjamas ir gąsdinantis. Tuo tarpu piešinio lapas ar molio gabalas yra ta vieta, kurioje viską gali kontroliuoti jis pats. Gali rinktis spalvas, spręsti, kur brėžti liniją. Tai grąžina prarastą saugumo ir savivertės jausmą.

• Saugus tiltas į bendravimą (jei tai grupės terapija).
Būdamas grupėje, kur visi užsiėmę savo kūryba, žmogus nejaučia tiesioginio spaudimo bendrauti „akis į akį“. Dėmesys nukrypsta į procesą. Tai padeda vaikams ar suaugusiems būti tarp kitų žmonių be baimės ir pamažu, savo tempu, užmegzti ryšį.

Meno terapija – tai ne pamoka, tai saugi užuovėja.
Ji ne moko gražiai piešti, o padeda iškrauti tą vidinį sunkumą, kurį sukėlė nerimas. Tai būdas pasakyti: „Aš bijau“, bet padaryti tai saugiai – per spalvas.

Jei pastebite, kad jūsų vaikas vengia bendrauti, patiria stiprią baimę tarp bendraamžių, arba jei patys kovojate su šiuo jausmu – meno terapija gali tapti pirmuoju, švelniausiu žingsniu laisvės link.

Parašykite man asmeninę žinutę arba paskambinkite tel. nr. 068245450, jei norite daugiau sužinoti apie užsiėmimus arba pasikonsultuoti asmeniškai.

03/06/2026

Ką mums nesąmoningai perduoda emociškai šalta ir kritikuojanti mama?

Užaugus su tokia mama, jos elgesys nepradingsta praeityje – jis tampa mūsų vidine programa. Štai 4 gilūs dalykai, kuriuos tokia patirtis palieka vaiko viduje, ir priežastis, kodėl čia tinka meno terapija.

1. Negailestingas vidinis kritikas.
Mamos išsakyta kritika suaugus virsta balsu, kuris graužia už mažiausias klaidas ir reikalauja tobulo perfekcionizmo.

Kaip padeda meno terapija? Čia nėra taisyklių ir sąvokų „gražu“ ar „teisinga“. Kūryba padeda nutildyti šį kritiką, nes moko priimti procesą be vertinimo ir tiesiog leisti sau klysti.

2. Užrakinti ir pamiršti jausmai.
Jei vaikystėje ašaros ar pyktis sulaukdavo šaltumo, žmogus išmoksta emocijas slopinti, kol galiausiai išvis nebemoka įvardyti, ką jaučia.

Kaip padeda meno terapija? Ji suteikia formą tam, kam trūksta žodžių. Kai sunku pasakyti „man skauda“, gali pasirinkti juodą spalvą, plėšyti popierių ar smarkiai minkyti molį. Jausmai išlaisvinami saugiai.

3. Toksiški santykių modeliai.
Atsiranda baimė atsiverti („mane vėl atstums“) arba nuolatinis noras įtikti kitiems, aukojant savo poreikius.

Kaip padeda meno terapija? Per metaforas ir vaizdus (pvz., piešiant savo asmenines ribas) galima saugiai iš šalies pamatyti savo santykių modelius ir juos sąmoningai pakeisti.

4. Nuolatinis nesaugumo jausmas.
Pasaulis atrodo kaip šalta vieta, kurioje nuolat reikia būti budriam ir tikėtis puolimo ar kritikos.

Kaip padeda meno terapija? Balta drobė ar molio gabalas tampa tavo saugia sala. Čia viską kontroliuoji tu – tavęs niekas neteisia, neatstumia ir nekritikuoja. Tai sugrąžina bazinį saugumo jausmą.

Kodėl būtent MENO TERAPIJA?
Tradicinė terapija kalba protu, tačiau protas po tokių traumų moka meistriškai gintis ir ieškoti pasiteisinimų. Meno terapija aplenkia šiuos blokus. Ji leidžia išreikšti skausmą per spalvas, linijas ir formas, kai žodžių tiesiog per mažai. Tai kelias išsilaisvinti iš mamos šešėlio ir atrasti savo tikrąjį „aš“.

Ar atpažįstate šiuos mamos suformuotus modelius savyje? Jei norite išbandyti saugų būdą iš to išsilaisvinti, parašykite man asmeninę žinutę.

31/05/2026

🧭 Pasiruošimas skrydžiui su vaiku, kuris turi ASS

✈️Vasara yra puikus laikas atsipūsti ir pasiduoti kelionėms. Tačiau kelionėse būna daug trikdžių – skubinimo, sensorinės perkrovos, naujų garsų, uždarų erdvių, žmonių susibūrimo, švieslenčių ir kt. kas sukelia jautriantiems vaikams daug streso. Kaip pasirengti kelionei, kad netikėtumų būtų mažiau?

✈️1. Aiški struktūra ir vizualinis pasiruošimas

Autizmo spektre esantiems vaikams neapibrėžtumas yra vienas didžiausių streso šaltinių. Tam padeda vizualinis kelionės planas, puiku, jeigu turite nuotraukų ar piktogramų. Tai gali būti ir seka: namai→ automobilis → oro uostas → saugumo patikra → lėktuvas → tikslas ar panašiai. Labai padeda video siužetas apie oro uostą arba skydį, ramiai reiktų paaiškinti kas bus pirma, kas po to.

✈️2. Socialinių istorijų naudojimas

Socialinės istorijos ir jų naudojimas yra viena efektyviausių priemonių, kuri padeda vaikams suprasti kas vyksta, kaip kas jaučiasi, kaip galima, kaip būna ir kt. Istorijų metodas tinka puikiai ne vien kelionėms, jis tinka ir įvairiausioms situacijoms suprasti bei apibūdinti. Istorija gali būti: “Kai skrendame/kai skrisime lėktuvu…” Istorijoje turi būti minimi esminiai sensoriniai dirgikliai: garsai, laukimas eilėse, daug žmonių, saugumo patikra, galimas diskomfortas. Tačiau pagrindinė žinutė turi sietis su emociniu saugumu, kad “tai saugu, aš būsiu šalia” ir pan.

✈️3. Sensorinių dirgiklių valdymas

Kelionėse dažniausiai sensorika tiesiog tikrąja žodžio prasme „sprogsta“. Geriausia, jeigu galima būtų turėti priemones, kurios MANO vaikui padeda (mano, nes tai kas tinka man ne būtinai tinka visiems). Tai galbūt:

Triukšmą mažinančios ausinės
Kramtomas ar nusiraminimo daiktas (pvz., fidget žaisliukas, “Sensorinės dietos” mylimiausia kortelė)
Akiniai nuo saulės (šviesai jautriems vaikams)
Patogi, pažįstama apranga (be naujų audinių)

✈️4. Laikas ir stresas (tai labai svarbu)!

Keliaujant neišvengiamai patiriame stresą mes kaip tėvai, be jokios abejonės, stresas gali persiduoti vaikui, o kur dar išoriniai stresoriai! Yra moksliškai įrodyta, kad stresas stipriai kyla, jeigu kažkas yra apibrėžta laike ir yra tikimybė nespėti. Geriau stresą valdyti mums padės atvykimas į oro uostą anksčiau nei įprasta, neskubėjimas, davimas laiko ir erdvės susiorientuoti, ištyrinėti aplinką, turėjimas plano „B“, jeigu gali prireikti, turėjimas užkandžių ir užduotėlių, kurios padeda užpildyti „laukimo langus“. LABAI svarbu pirmą kartą kelionėje užtikrinti saugumą per pasirinkimus (tik be daugiau 2), pvz.,: „Kur nori sėdėti: prie lango ar krašto? Ar valgysime šitą, ar šitą?“ Kelionėje neeksperimentuokite su naujais meniu, kuo daugiau rutinos išlieka, įskaitant veiklas, maistą ir kt. tuo vaikui kelionė labiau bus „valdoma“ ir asocijuosis su saugiais patyrimais.

✈️Na, ir žinoma, turėkite atsitraukimo planą – apkabinimas, iš anksto pasiskaitykime kur oro uoste yra tylesnės vietos, jeigu įmanoma – keliaukime įtraukiant top 3 draugiškiausius ASS Europos oro uostus:

✈️Amsternado Šipholio oro uostą. Jis turi tylesnes zonas, įdiegta aiški navigacijos sistema personalas yra apmokytas kaip elgtis ir spręsti problemas jeigu žmogui su ASS reikia pagalbos, galima net paprašyti ir asistavimo.

✈️Helsinkio Vantaa oro uostą. Jame labai aiški „tylaus oro uosto“ politika - įrengti tylos kambariai, prieinami stacionarūs „Podai“, kuriuose galima tiek dirbti, tiek deprivuotis nuo triukšmo ir nusiraminti, yra aiški keleivių srautų valdymo sistema kuri leidžia išvengti chaoso, galima gauti asistento pagalbą.

✈️Miuncheno oro uostą. Jame yra įrengtos tylos erdvės, labai aiškus ženklinimas bei keleivių srautų paskirstymas, puikiai išvystyta darbuotojų asistavimo paslauga, esant poreikiui.
O kas padeda Jums kelionėse? Pasidalinkite komentaruose ir lengų skrydžių!

31/05/2026

Vaiko emocijos glaudžiai susijusios su vestibulinės sistemos veikla. Vaiko emocijų savireguliacijai itin svarbi jo ankstyvoji patirtis: sėkminga ir savalaikė refleksų integracija, sėdėjimas, ropojimas, atsistojimas.
Vestibulinė sistema padeda smegenims suvokti kūno padėtį, judesį ir pusiausvyrą, tačiau ji taip pat tiesiogiai susijusi su nervų sistemos budrumu ir emocijų reguliacija bei “kovok arba bėk” reakcijų suaktyvinimu.

Kai ši sistema yra jautri, smegenys gali judesį ar aplinkos pokyčius interpretuoti kaip grėsmę. Tuomet aktyvuojasi streso reakcija – vaikas tampa dirglesnis, jautresnis, gali greitai pereiti į pyktį, nerimą ar emocinį užsidarymą.

Todėl svarbu žinoti, kad stiprios emocijos dažnai nėra „elgesio problema“. Tai nervų sistemos signalas, kad vaikui per sunku apdoroti sensorinę aplinką ir išlaikyti vidinę pusiausvyrą. 💛

30/05/2026

Tavo laikas sau!

Individualios meno terapijos sesijos.

Vaikystėje suformuoti elgesio modeliai, baimės ar nepasitikėjimas savimi dažnai lydi mus ir suaugusiųjų pasaulyje. Kartais sunku apie tai kalbėti žodžiais. Meno terapija leidžia jūsų patirtims prabilti per spalvas, linijas ir formas – be jokio spaudimo ar skubėjimo.

Kviečiu tave į individualias meno terapijos sesijas, skirtas tavo vaikystės patirtims tyrinėti ir integruoti.

Švelniai ir saugiai padėsiu tau susitikti su savo vidiniu vaiku.

Registracija ir laiko suderinimas asmenine žinute arba tel. nr 068245450

Daugiau galite paskaityti mano ankstesniame straipsnelyje.

30/05/2026

Vaikystės patirtys suformuoja pamatą, ant kurio statomas visas suaugusio žmogaus gyvenimas. Moksliniai tyrimai rodo, kad ankstyvieji išgyvenimai tiesiogiai veikia smegenų vystymąsi, elgesio modelius ir emocinę sveikatą.

Štai pagrindinės sritys, kaip vaikystė siejasi su suaugusiojo pasauliu:
1. Prisirišimo teorija ir santykiai.
• Saugumas: jautrūs tėvai suformuoja saugų prisirišimo tipą.
• Santykiai: suaugusieji lengviau kuria pasitikėjimu grįstus ryšius.
• Nerimas: ignoravimas vaikystėje sukelia nesaugų prisirišimą.
• Baimė: suaugusieji bijo atstūmimo arba vengia artumo.

2. Emocinė reguliacija ir stresas.
• Kopijavimas: vaikai perima tėvų emocijų valdymo būdus.
• Stresas: trauma vaikystėje jautrina streso sistemą (kortizolį).
• Sveikata: suaugusieji dažniau reaguoja impulsyviai arba suserga depresija.

3. Savivertė ir vidinis kritikas.
• Žinutės: tėvų frazės tampa suaugusiojo vidiniu balsu.
• Palaikymas: giriamas vaikas užauga pasitikintis savimi.
• Kritika: nuolatinė kritika virsta suaugusiojo perfekcionizmu ir nevisavertiškumu.

4. Neurologinis pamatas.
• Plastiškumas: iki 5 metų smegenys vystosi greičiausiai.
• Jungtys: patirtys emociškai „instaliuoja“ neuronų tinklus.
• Traumos: lėtinis stresas vaikystėje fiziškai sumažina smegenų sritis, atsakingas už atmintį ir emocijų kontrolę.

5. Finansiniai ir elgesio įpročiai.
• Modeliai: požiūris į pinigus, darbą ir konfliktus kopijuojamas iš šeimos.
• Kartojimas: suaugusieji nesąmoningai atkuria vaikystės aplinką, net jei ji buvo toksiška.

Vaikystė retai lieka tik praeityje. Net jei atrodytų, kad seniai užvėrėme to laikotarpio duris, ji tyliai veikia tai, kaip jaučiamės santykiuose, kaip žiūrime į save, kaip reaguojame į vaiko verksmą ar artimo žmogaus atsitraukimą. Tai ypač išryškėja pradedant tėvystę ir motinystę.

Kai meno terapijos metu pasiūlau prisiminti vaikystę, kartais kyla nuostaba – kam tai? Grįžimas prie vaikystės nereiškia vien tik „kapstymosi“ praeityje. Tai tuo pačiu yra ir būdas pažinti jausmus, kurie atsiliepia dabartyje.
Meno terapijos sesijų metu dažnai aptariame šiuos klausimus: Koks buvote vaikas? Koks vaizdas jums iškyla iš vaikystės? Galbūt mėgstamas vaikystės žaidimas ar veikla, kurioje laikas ištirpdavo? O gal vieta, kurioje jautėtės saugiai? Ar ryšys su žmogumi, kurio rūpestį jautėte? Vaizdinių ir prisiminimų čia būna labai įvairių. Vieni talpina skaudžius išgyvenimus, kiti iškyla šviesiai ir labai šiltai. Neretai grįžimas į šiuos prisiminimus tampa ne tik susitikimu su tuo, kas skaudėjo, ką galima iki galo išgyventi dabar, bet ir su tuo, kas viduje iki šiol gyva, kas gali palaikyti ir vesti į priekį, kai iškyla emociniai sunkumai ir ieškome, kokia iš tikrųjų yra vaikystės įtaka suaugusio žmogaus gyvenimui.

Vaikystė tampa mūsų vidinėmis šaknimis, net jei esame suaugę, šaknys vis tiek maitina tai, kaip jaučiamės.

Tavo laikas sau!

Individualios meno terapijos sesijos.

Vaikystėje suformuoti elgesio modeliai, baimės ar nepasitikėjimas savimi dažnai lydi mus ir suaugusiųjų pasaulyje. Kartais sunku apie tai kalbėti žodžiais. Meno terapija leidžia jūsų patirtims prabilti per spalvas, linijas ir formas – be jokio spaudimo ar skubėjimo.
Kviečiu tave į individualias meno terapijos sesijas, skirtas tavo vaikystės patirtims tyrinėti ir integruoti.

Švelniai ir saugiai padėsiu tau susitikti su savo vidiniu vaiku.

Registracija ir laiko suderinimas asmenine žinute arba tel. nr 068245450