Kūno Tiesos. Somatinis traumos gydymas.

26/08/2026

Protas sako:
„Turiu gerą darbą.“
„Gyvenu saugiuose namuose.“
„Santykiai normalūs.“
„Vasaros atostogos jau suplanuotos.“

O kūnas negali užmigti, virškinimas streikuoja, raumenys nuolat įsitempę. Nerimas kyla dėl menkiausių smulkmenų.
Kiekvienam kiltų klausimas - Kas su manimi negerai?

Su tavim viskas gerai. Problema yra komunikacijoje. Kūnas nekalba nei minčių, nei logikos kalba. Jis kalba pojūčių klaba. 

Jam saugumą parodo ne žodžiai, o kvėpavimas, širdies ritmas, raumenų tonusas, regos laukas, kūno padėtis erdvėje ir tai, ar protas pastebi šias detales.
Todėl vien pasakyti sau „Aš saugus.“ - dažniausiai neužtenka.

Jeigu tuo metu kvėpavimas sulaikytas, pečiai įsitempę, akys įsmeigtos į vieną tašką, o kūnas pasiruošęs pulti ar bėgti, nervų sistema girdi visai kitą žinutę - „Pavojus!“ ir išskiria streso hormonus.

Štai kodėl taip svarbu mokytis kūno kalbos.
Pastebėti savo kvėpavimą.
Pajusti atramą po kojomis.
Leisti akims ramiai dairytis po aplinką.
Pajusti savo kūno svorį, raumenis, gravitaciją.
Tai yra kalba, kurią supranta nervų sistema - kūno pojūčių kalba.

Ir tik tada, kai kūnas pradeda jausti saugumą, žodžiai „Aš saugus“ įgauna tikrą prasmę. Kūnas ir protas nebekonfliktuoja.

Nes mūsų nervų sistema yra tarsi mažas gyvūnas, gyvenantis mūsų viduje, kuris nesupranta žmonių kalbos. Jis supranta tik tai, ką jaučia kūnas.

trauma vaikystėstrauma panikosataka nerimas psichinesveikata pagalbasau

15/08/2026

Dažnai girdime, kad norint augti ir keistis reikia išeiti iš komforto zonos.

Tačiau daugeliui žmonių komfortas nėra tikras komfortas. Dažnai tai yra būdas išlaikyti bent šiek tiek kontrolės ir stabilumo chaotiškoje vidinėje būsenoje.

Žmogui, patyrusiam traumą arba gyvenančiam nuolatiniame strese dėl darbo, sveikatos problemų ar nuolatinės įtampos, nervų sistema dažnai būna pervargusi ir nesureguliuota. Tokiu atveju įprasta rutina, pažįstama aplinka ar pasikartojantys įpročiai padeda bent laikinai išlaikyti pusiausvyrą.

Jei toks žmogus staiga „išeina iš komforto zonos“, jis nebūtinai priartėja prie pokyčio. Dažnai jis tik sukelia dar daugiau nerimo, pasimetimo ir vidinės įtampos.
Gilūs ir tvarūs pokyčiai prasideda ne tada, kai verčiame save daryti daugiau, o tada, kai mūsų nervų sistema pasijunta pakankamai saugi. Tam dažnai reikia ne tik mokytis reguliuoti nervų sistemą, bet ir bent iš dalies pakeisti sąlygas, kurios nuolat palaiko stresą.

Kai atsiranda vidinis saugumas, nebelieka poreikio desperatiškai laikytis komforto. Tada pokyčiai vyksta ne iš baimės prarasti kontrolę, o iš smalsumo, lankstumo ir pasitikėjimo savimi.

13/07/2026

Mūsų kultūroje vis dar gajus įsitikinimas, kad tai, kaip žmogus išgyvena traumą ar atsigauna po jos, priklauso nuo jo charakterio. Dažnai girdime tokius žodžius kaip „stiprybė“, „atsparumas“ ar „valia“. Tačiau trauma nėra charakterio išbandymas – lygiai taip pat kaip ir gijimas po jos.

Žmonės, patyrę traumą, dažniausiai neturėjo pasirinkimo būti stiprūs ar atsparūs. Jie darė tai, ką tuo metu galėjo, kad išgyventų. Nervų sistema prisitaikė prie aplinkybių taip, kaip mokėjo geriausiai. Dažnai tik po daugelio metų paaiškėja, kokią kainą teko sumokėti už tuos išgyvenimo mechanizmus.

Jei šiandien gyvenate su potrauminio streso pasekmėmis, tai nereiškia, kad esate silpni. O jei gijimas vyksta lėtai, tai nereiškia, kad jums trūksta valios ar ryžto. Trauma yra sudėtinga, o jos gijimas retai vyksta tiesia linija.

Tikroji drąsa dažnai prasideda ne traumos metu, o gerokai vėliau – tada, kai žmogus pasirenka leistis į gijimo kelią. Tai kelias be aiškių garantijų, reikalaujantis kantrybės, žinių ir naujų įgūdžių.

Gijimas nėra charakterio stiprumo įrodymas. Tai nervų sistemos mokymasis vėl jaustis saugiai. O tam reikia ne daugiau valios, bet daugiau supratimo, kantrybės ir gebėjimo klausytis savo kūno.

Žmonės pasveiksta ne todėl, kad yra stipresni už kitus. Jie sveiksta todėl, kad išmoksta suprasti savo nervų sistemą, juda savo tempu ir vėl bei vėl grįžta prie pagrindinių savireguliacijos įgūdžių.

Jei nori išmokti geriau klausytis savo kūno, reguliuoti nervų sistemą ir kurti vidinį saugumo jausmą, kviečiu į individualias somatines sesijas.
Daugiau informacijos: kunotiesos.lt

somatinis somatinėterapija trauma vaikystėstrauma panikosataka nerimas psichinesveikata pagalbasau depresija psichoterapija

10/07/2026

somatinis somatinėterapija trauma vaikystėstrauma panikosataka nerimas psichinesveikata pagalbasau depresija psichoterapija

08/07/2026

06/07/2026

Daugelis žmonių bando keisti savo gyvenimą tada, kai jų nervų sistema yra perkrauta arba išsekusi.

Kai nervų sistema yra nesureguliuota, ji siekia tik dviejų dalykų – palengvėjimo ir kontrolės. Kai ji tampa reguliuota, atsiranda vietos smalsumui, kūrybiškumui ir augimui. Todėl pokyčiai, kuriuos bandome pasiekti vien valia ar spaudimu, dažnai baigiasi išsekimu arba grįžimu prie senų elgesio modelių. Tik tada, kai kūnas jaučiasi saugus ir palaikomas, tampa įmanomi ilgalaikiai pokyčiai.

Kai nervų sistema grįžta į reguliaciją, atsiranda daugiau aiškumo, energija tampa stabilesnė, o kartu – ir naujos galimybės rinktis. Gijimas nėra nuolatinis savęs stūmimas ar didesnės pastangos. Gijimas vyksta tada, kai sukuriamos sąlygos, leidžiančios pokyčiams atsirasti natūraliai.

somatinis somatinėterapija trauma vaikystėstrauma panikosataka nerimas psichinesveikata pagalbasau depresija psichoterapija

04/07/2026

meilėsau saviverte padėksau

01/06/2026

Turėčiau tirpti matant vyrus kviečiančius moteris būti silpnomis ir moteriškomis. 
Bet “nesitirpsta”. 

Tačiau matau būrius moterų puolančias šiuo keliu.

Pažiūrėkime giliau, ką tai reiškia?

Dėl stiprių moterų vyrai yra silpni, tiesa?
Taigi ir vėl tai moterų kaltė, kad vyrai yra silpni. 
Ir vėl JOMS reikia dirbti su savimi, eiti pas psichologą, lankyti Tantros paskaitas, kad būtų moteriškesnės, paleistų kontrolę, įkvėptų vyrus rūpintis šeima, nukauti priešą ir mėsos gabalą namo parnešti, o ne pačioms tai daryti.

Tik jeigu, mieloji, TU pasistengsi, vyras taps vyrišku.

Tai daugelį tūkstantmečių dainuojama daina:
- kad moteris yra nuodėminga, kad ji sugundė vyrą, pasidavusį silpnybei;
- per ją jie buvo išvaryti iš rojaus ir prarado nuostabų gyvenimą;
- ji purvina, nes kraujuoja;
- ji silpna ir kvaila, visuomenei jokios naudos iš jos nėra.

Dėl to ji gali būti tik motina ir namų šeimininkė.

Ji negali nieko dirbti, tik nepakeliamą namų ruošą ir vaikų auklėjimą, kuris pilnai ant jos pečių. (Beje, vaikų auklėjimas yra pats sunkiausias darbas pasaulyje.)

Ji per daug įklimpo į savo puodus ir sauskelnes, kad nebeįkvepia po sunkaus darbo grįžtančio vyro, kuris Iš nevilties, vargšas pradeda gerti.

Ji kalta, kad negali išbūti su alkoholiku ir nori skirtis.

Dabar ji skundžiasi, kad jai sunku vienai vaikus auginti (lyg prieš tai jinai tai darė ne viena). 

Dabar ji išmoko ir dirbti, ir užsidirbti, ir vaikus į mokslus išleisti.

O dar sugeba verslą kurti, užsiimti visuomenine veikla.
Net pradeda vyrų pozicijas darbe užimti. 
Ir jai neblogai sekasi!!!!

Kokia nemoteriška ir kontroliuojanti!
Viskas aišku, kodėl jos vyras gėrė, taigi kur su tokia atsipalaiduosi.
Moteriai valia būti gražiai ir silpnai, sunkių darbų nedirbti, leisti vyrui ją lepinti.
Ramiai sau suktis namuose ir į vyriškus dalykus nelįsti ir NESISKUSTI. 
Tadą vyras galės būt vyriškas.

Ak tos moterys, pačios kaltоs. Visadą buvo ir visadą bus! 
Pradedame naują ratą - MOTERIAI REIKIA BŪTI MOTERIŠKA, kad VYRAS BŪTŲ VYRYŠKAS.
AR TIKRAI?

laimingamoteris moteriskumas

11/05/2024

Kaip būtų lengva gyventi, jei mes galėtume ne kovoti su gyvenimo iššūkiais, o mokėtume juos ramiai įveikti. Kiekvienas iššūkis - tai galimybė mums išmokti kažką naujo, išplėsti savo ribas, įgyti naują įgūdį.

Ir tai ir yra gyvenimo be traumos apibrėžimas.
Išmokime to!

05/05/2024

"Aš pagaliau supratau," – sako draugė, nors tu ir kiti jau šimtą kartų jai tai aiškinote. Seniai viskas buvo aišku: visi išdėliojo detales, ir problemos sprendmą. Tačiau niekas neveikė, kol neatsirado knyga, kursas ar Instagramo frazė, kuri atvėrė jai akis.

Aleliuja! 🥳

Kartais tai tiesiog erzina. Nejaugi tu negalėjai rasti žodžių, kad viską paaiškintum? 🤷‍♀️

Tai yra tipinis pavyzdys, kai žmogus yra patyręs ankstyvosios vaikystės ar vystymosi traumą. Traumos įvykis dažniausiai nėra svarbus. Jo net nėra prisimenama, nes įvyko prieš atminties formavimąsi. Svarbiausia, kaip trauma paveikė asmenį ir kaip ji sutrukdė vystymuisi.

Vaikams, pavyzdžiui, kartais reikia pakartoti daugiau nei šimtą kartų, kad išsiplautų rankas po tualeto naudojimo ar susidėtų žaislus. Ir ne, tai nėra dėl to, kad vaikas priešinasi, tingi, ar nesupranta. Tai normalus smegenų vystymosi etapas, kai kiekvienas tėvų prašymas dar nesifiksuoja kaip nuolatinė veikla. Taip yra todėl, kad smegenų dalis, atsakinga už tęstinumą ir abstraktų mąstymą, dar nepilnai funkcionali. Kai laiko suvokimas yra per abstraktus. Vaikams užtrunka keletas metų, kol ši funkcija pilnai įsijungia.

Žmonės, kuriems trūko būtinųjų vystymuisi elementų – emocinio supratimo, emocijų reguliavimo, poreikių atliepimo, ar tinkamų ribų – gali turėti problemų suvokti žinomas tiesas, net jei jas išgirdo daug kartų. Nes tuo metu kai ši funkcija vystėsi, proteas fokusavosi į kitus svarbesnius aspektus, kaip poreikių patenkinimą.

Tokiuose atvejuose informacija, susijusi su jau suaugusiojo problemomis, „negirdima“, arba turi būti išgirsta šimtą kartų, kad būtų įsisąvinta.

Pavyzdžiui, visos draugės jai sako, kad tas vaikinas jai netinka.
Ji tai supranta tik po metų per terapijos sesiją ir šaukia: "O, dieve, jis man netinka!" 🤦‍♀️🤦🤦‍♂️
Bet šis suvokimas greitai išblėsta, ir po kurio laiko jūs iš jos vėl girdite tuos pačius žodžius.

Somatinis traumos gydymas gali pagreitinti šiuos įsisavinimo procesus. Jis padeda išvystyti ir užfiksuoti neišvystytą smegenų funkciją. Ir tai būtinai turi būti somatinis metodas, nes verbalinė terapija neveikia, kai reikia spręsti prieš-verbalinės patirties problemas. Nes smegenys paprasčiausiai neatsimena situacijų, kurias galėtų aptarti ar išanalizuoti, arba prisimena tik fragmentiškai.

Jeigu domina somatinė terapija įveikti ilgai įstrigusius elgesio paternus, kreipkites.