03/08/2026
Paskelbus kvietimą moterims susiburti jaukiam savaitgaliui ir pasidalinti savo 0808 ritualu, greitai pamačiau, kad šįkart tam tiesiog nėra laikas.
Ir žinoma, pirmos mintys buvo labai žmogiškos: gal aš kažką darau ne taip.
Gal moterims nebereikia mano vedamų praktikų, gal reikėjo daugiau stengtis, reklamuoti, brukti šią idėją…
Bet kuo ilgiau esu šiame jogos kelyje, tuo aiškiau suprantu – ne kiekvienos užsidarę duris reiškia, kad einu ne tuo keliu. 💡
Kartais jos tiesiog sako: „Dar ne dabar.“
Rugpjūčio 8-ąją vis tiek atliksiu savo ritualą, medituosiu, rašysiu laišką sau. Juk tiek metų dariau tai viena. 🪶
Ir šiandien sąmoningai renkuosi galvoti ne apie tai, ko nepavyko įgyvendinti, o tai, kas jau išsipildė:
Norėjau gyventi arčiau gamtos – gyvenu. Norėjau vesti jogos praktikas – vedu jau 4 metus. Norėjau groti gongais – juos turiu ir jais groju. Norėjau prancūzų buldogo – dabar jų turiu penkis. 🤭
Ir tai tik labai maža dalis svajonių, kurios jau yra mano realybė. 🪄
Todėl šiandien paleidžiu lūkestį, kad viskas turi vykti tik pagal mano sugalvotą planą. 🌍
Ir renkuosi dėkingumą.
Nes gyvenimas man jau ne kartą parodė – kai ateina tinkamas laikas, dalykai įvyksta taip, kaip nebūčiau galėjusi suplanuoti. ❤️
Dalinuosi tikrai ne todėl, kad mane reikėtų paguosti, o tik tam, kad įkvėpčiau kitus. Gyvenime reikia dėkoti už visus TAIP ir už visus NE 🙏🏼✨
