Pajūrio Regioninis Parkas

12/06/2026

Pasikartosime, bet dar laikas teikti savo kandidatus apdovanojimui. Išsamiau čia:
https://mlietuva.lrv.lt/lt/naujienos/kvieciame-teikti-kandidatus-garbingo-gintaro-zvejo-apdovanojimui-pUx/

12/06/2026

Viena didžiausių mažojo varpenio augaviečių Europoje – Lietuvoje! 🌿

Šią savaitę Pajūrio regioniniame parke lankėsi botanikų delegacija iš Latvijos bei Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro. Mokslininkai vertino mažojo varpenio (propaparčio) būklę ir gausumą vienintelėje žinomoje šios rūšies augavietėje Lietuvoje – Nemirsetos smiltpievėje.

Preliminariais duomenimis, šiemet čia suskaičiuota apie 10 tūkst. mažųjų varpenių individų. Tai leidžia manyti, kad ši augavietė yra viena didžiausių, o galbūt ir pati didžiausia Europos Sąjungoje (ES). 🌱

Įspūdinga augavietė sudomino ir Latvijos botanikus – jų šalyje anksčiau žinotoje mažojo varpenio augavietėje šių augalų jau nebeaptinkama, o kitų augaviečių nėra žinoma.

Šis rezultatas nėra atsitiktinis. Mažasis varpen*s yra reta, ES Buveinių direktyvos saugoma rūšis. Jos išlikimui būtina aktyvi buveinių priežiūra. Nemirsetos smiltpievėje, kur aptikta ši išskirtinė augavietė, gamtotvarkos darbus vykdo VMU Kretingos regioninis padalinys. Reguliarus šienavimas padeda išsaugoti atviras buveines ir sudaro palankias sąlygas augti retoms bei saugomoms augalų rūšims.

Tai puikus pavyzdys, kaip nuoseklūs ir ilgalaikiai gamtotvarkos darbai duoda apčiuopiamų rezultatų – saugomos rūšys ne tik išlieka, bet ir klesti, o Lietuva tampa svarbia vieta Europos biologinės įvairovės žemėlapyje. 💚

Informacija: Pajūrio regionio parko.
Nuotraukos: R. Rimgailės-Voicik ir E. Paplauskio.

11/06/2026

Dr. Radvilės Rimgailės - Voicik, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkės, organizuota botanikų ekspedicija, vertina mažojo varpenio gausumą vienintelėje šios rūšies augalo (propaparčio) augavietėje Lietuvoje ir vienoje didžiausių augaviečių Europos sąjungoje. Panašu, kad didžiausioje.
&
Šią savaitę parke lankėsi botanikų delegacija iš Latvijos, kad pamatytų šių retų augalų dėl gausos išskirtinę augavietę Europos mastu. Latvijoje žinotoje augavietėje mažieji varpeniai nebeaptinkami, o daugiau augaviečių nežinoma. Preliminariais duomenimis mažųjų varpenių šiemet suskaičiuota apie 10000 individų!!!
&
Mažasis kaip ir kitas parke augantis augalas - pajūrinė , įrašytas į Buveinių direktyvos II priedą, kas reiškia, kad bet kuri Europos Bendrijos šalis narė, aptikusi šių rūšių augalų augavietes, privalo steigti jų apsaugai saugomas teritorijas. Šiuo atveju mums nieko steigti nereikėjo, mažieji visai nesenai buvo aptikti jau įsteigtoje saugomoje teritorijoje , kur buveinę tuometinė Pajūrio regioninio parko atkūrė ,,Life Nature" fondo lėšomis, o dabar gamtotvarką kasmet vykdo Valstybinės miškų urėdijos Kretingos regioninis padalinys.
&
ir mokslininkų vizitai yra Lietuvos–Latvijos–Kinijos (Taivano) programos projekto „Duomenimis grįsta Botrychium simplex : genomo analizės, stabiliųjų izotopų ir buveinių rūšies atkūrimui“ (Nr. P-LLT-26-5) dalis

Foto: R. Rimgailė - Voicik ir E.Paplauskio

06/06/2026

Kviečiame teikti kandidatus apdovanojimui! apie kasmet teikiamą ,,Garbingo gintaro žvejo apdovanojimą" čia:
https://mlietuva.lrv.lt/lt/naujienos/kvieciame-teikti-kandidatus-garbingo-gintaro-zvejo-apdovanojimui-pUx/

05/06/2026

Lietuvoje gyvenantys ir į mūsų šalies visuomenę integruotis siekiantys kitų šalių piliečiai apsilankė „Memel-Nord“ karinėje baterijoje. 🪖

Daugiau nei 20-ies lankytojų grupė, kurią didžiąja dalimi sudarė karo kamuojamos Ukrainos piliečiai, birželio 3 d. kartu su Lietuvos Raudonojo Kryžiaus atstovais apsilankė „Memel-Nord“ karinėje baterijoje Pajūrio regioniniame parke. 🌊

Vizito metu lankytojai iš įvairių šalių apžiūrėjo čia veikiančią karinių reliktų ekspoziciją. „Memel-Nord“ karinės baterijos gidas Timūras Banza susirinkusius plačiau supažindino su saugomo Pajūrio regioninio parko objekto istorija, taip pat pasidalino ir įdomiais II-ojo pasaulinio karo laikų pasakojimais iš Klaipėdos krašto.📜

Kaip teigia patys ekskursijos dalyviai, jiems itin patiko įtraukiantys ir informatyvūs gido pasakojimai. Ekskursijos dalyviai atliko ir įvairias gido parengtas užduotis, kurios įtraukė tiek suaugusius, tiek ir mažuosius ekskursijos dalyvius. 🫶

Pasak atvykėlių integracija besirūpinančio Lietuvos Raudonojo Kryžiaus atstovų, ekskursija sulaukė itin didelio dėmesio, o jos dalyviai sužinojo daug įdomios informacijos apie Klaipėdos kraštą. Organizacijos atstovų teigimu, tokios ekskursijos suteikia galimybę atvykėliams iš kitų šalių artimiau pažinti Lietuvos istoriją, priartina prie mūsų kultūros bei padeda greičiau ir sklandžiau integruotis į mūsų šalies visuomeninį gyvenimą. 🤝

01/06/2026

Du , abu žali, vienas neįtrauktas į saugomų rūšių sąrašus, kitas yra net tarp lygmens saugomų rūšių. Vienas vadinasi - upelinis laumžirgis (viršuje) ir yra viena gausiausių rūšių Minijos upėje, kitas retesnis - pleištinė skėtė (apačioje). Nors negali sakyti, kad pastaroji rūšis, labai reta, bet ji saugoma Lietuvos ir ES įstatymų. Abu jautrūs cheminei vandens taršai, tačiau pastarasis jautrus ir organinei taršai. Todėl jis įtrauktas į ES buveinių direktyvą ir yra tarp saugomų rūšių ES saugomų teritorijų ti**le . Kodėl tokia nelygybė, nes kai kur abi visai gausios rūśys. Žmonėms sunku net atskirti šiuos laumžirgius, o va ekologams, gamtininkams tarp jų skirtumas esminis. Tad kodėl.
&
Net nežinant tiksliai priežasčių, kodėl buvo priimtas toks sprendimas palankus tik vienai rūšiai, gal ir sudėtinga po tiek metų pasakyti, tiesiog dėl gausos skirtumų, matyt, bet nuspėti logiką nėra sudėtinga. Mat saugant pleištinę skėtę, automatiškai valstybės ES narės turės išsaugoti tinkamą vandens kokybę ir visiems kitiems žirgeliams, o tuo pačiu palankias sąlygas ir kitoms gyvybės rūšims - žuvims, paukščiams, tuo pačiu ir žmonėms. Užtikrinant geras gyvenimo sąlygas jautresnei rūšiai, mažiau jautrios išliks savaime. Nes tikslas nėra išsaugoti vieną rūšį, o visas, kurios turi gyventi tokioje ekosistemoje. Kitaip tariant saugome bioįvairovę, o ne atskiras pavienes rūšis. Ne gamtai tai saugome, o sau patiems, kadangi tik ta gyvybės rūšių visuma ir sukuria mums gyvenamąją aplinką, kurioje gyvename. Gyvenantys mieste, kaip sakoma, ant asfalto, taip pat priklauso nuo gamtos, tik tai suprasti sunkiau. Oras, kuriuo kvėpuojame, maistas kurį valgome, yra tai, ko atsisakyti negalime ir betono džiunglėse, o tai pasigaminti gali tik sveikoje, gyvoje ekosistemoje, kurioje darniai veikia visa plejada gyvybės rūšių.

01/06/2026

Aktuali informacija prie Olandų kepurės atvykstantiems automobiliais. 🚗

Nuo birželio 1 d. keičiasi rinkliavos už automobilių stovėjimą įkainiai.

Plačiau kviečiame skaityti apačioje.⬇️

Planuojate aplankyti Olando kepurę? Nuo birželio 1 dienos keičiasi automobilių stovėjimo įkainiai aikštelėje prie vienos lankomiausių pajūrio vietų.

Klaipėdos rajono savivaldybės taryba patvirtino naujus automobilių stovėjimo įkainius šioje aikštelėje. VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ ir toliau administruos vietinę rinkliavą šioje teritorijoje.

📅 Į ką svarbu atkreipti dėmesį nuo birželio 1 d.?

Keičiasi stovėjimo tarifai: pirmoji valanda kainuos 2,50 Eur, kiekviena kita – 3,50 Eur. Nuo šiol šie įkainiai aikštelėje bus taikomi visus metus.

Pamiršus ar nespėjus sumokėti vietoje, „užmaršumo mokestį“ (41,00 Eur) bus galima sumokėti per 72 val. nuo transporto priemonės užfiksavimo momento.

Aikštelėje pradedama testuoti automatinė fiksavimo kamerų sistema. Šiuo metu mūsų darbuotojai dirba įprastai ir pažeidimus fiksuoja vietoje, bet netrukus pranešimai nebus paliekami. Nustatyti nesumokėjimo atvejai bus fiksuojami kameromis, o pažeidimai bus formuojami automatiškai.

⚡️ Svarbi žinia elektromobilių savininkams:

Kaip ir iki šiol, elektromobiliams stovėjimas išlieka nemokamas. Tik nuo rugpjūčio 1 d. reikės galiojančio elektroninio leidimo. Šį leidimą galite nemokamai išsiimti mūsų savitarnos svetainėje: parkavimas.klaipedatransport.lt.

Jei jau esate išsiėmę elektromobilio leidimą Klaipėdos mieste, jis galios ir Klaipėdos rajono mokamose zonose, įskaitant Olando kepurę. Papildomų veiksmų atlikti nereikia.

Prieš paliekant automobilį, visada rekomenduojame atkreipti dėmesį į informacinius ženklus ir stendus vietoje.

Linkime gražių akimirkų pajūryje ir saugių kelionių.

KKT komanda 💙

01/06/2026

Kviečiame teikti savo kandidatus apdovanojimui!
apie kasmet teikiamą ,,Garbingo gintaro žvejo apdovanojimą" čia:
https://mlietuva.lrv.lt/lt/naujienos/kvieciame-teikti-kandidatus-garbingo-gintaro-zvejo-apdovanojimui-pUx/

30/05/2026

! Teikime savo kandidatus! apie kasmet teikiamą ,,Garbingo gintaro žvejo apdovanojimą" čia:
https://mlietuva.lrv.lt/lt/naujienos/kvieciame-teikti-kandidatus-garbingo-gintaro-zvejo-apdovanojimui-pUx/

28/05/2026

Olandų Kepurė. Viena lankomiausių vietų Lietuvoje. Čia, labiausiai lankomos vietose, periodiškai dirvožemis sustiprinamas molio žvyro mišiniu, kuris pagal struktūrą yra labai panašus į čia ledyno suformuotą prigimtinę uolieną - moreną.