Gimdos kaklelis

Gimdos kaklelis Naujausia ir mokslu pagrįsta informacija apie gimdos kaklelio vėžį, jo prevenciją ir dar daugiau.

„Kaip jūs galit sakyti, kad vakcina nuo gimdos kaklelio vėžio tikrai apsaugo nuo to vėžio, jei vėžiui išsivystyti reikia...
22/06/2026

„Kaip jūs galit sakyti, kad vakcina nuo gimdos kaklelio vėžio tikrai apsaugo nuo to vėžio, jei vėžiui išsivystyti reikia 30 metų, o vakcina tiek dar net neišbandyta?!“

Sakinys lyg ir vienas.

Teiginiai / klausimai jame – keturi.

Kiek iš jų klaidinantys?

Visi keturi.

Bet užtatai „ačiū už tiesą“ komentaruose pasipila kaip lietus birželio 14tą. O vakcinacijos „grėsmių“ analizė atūžia net aršiau, nei kad audra Kaune birželio 5tą.

Tai iš eilės.

Pirma. Mes neturime vakcinos nuo gimdos kaklelio vėžio. Mes turime vakcinas nuo žmogaus papilomos virusų (ŽPV), kurie šiandien yra žinomi kaip pagrindinė gimdos kaklelio vėžio priežastis. Tie virusai, beje, ne tik gimdos kaklelį atakuoja. Dar jie atakuoja makštį, vulvą, išangę, varpą, burnaryklę. Gerai, kad ne visada atakos baigiasi vėžiais. Vis tik, kuriai (-iam) pasiseks susirgti – biologijos, atsitiktinumo ar dar bala žino ko klausimas.

Antra. Mes jau turime duomenų, kad vakcinacija nuo ŽPV padeda išvengti gimdos kaklelio vėžio. Štai Škotijoje atliktas populiacinis tyrimas parodė, kad tarp moterų, kurios buvo paskiepytos ŽPV vakcina 12–13 metų amžiuje pagal nacionalinę programą, kuri ten pradėta 2008 metais, iki šiol nebuvo nustatyta nė vieno invazinio gimdos kaklelio vėžio atvejo. NULIS.

DAR VIENAS NULIS jau yra žinomas ir Anglijoje. 2020-2024 metais tarp 20–24 metų moterų, kurių karta buvo plačiai skiepyta 12–13 metų amžiuje, neužregistruota nė vienos mirties nuo gimdos kaklelio vėžio, nors pagal ankstesnius rodiklius jų būtų tikėtasi apie 23.

Neskiepytų grupėje vėžiai ir toliau diagnozuoti. Vienintelė sąlyga – skiepyti anksti, nes kad ir kaip jums atrodo, kad „mano vaikas neturės kontakto su virusais“, gyvenimas gydytojų kabinetuose rodo, kad turės. Ir turi.

Trečia. Taip, vėžiui gali prireikti ir 30 metų. Deja, kartais (laimė, kad rečiau) – užtenka ir kelerių. Atsakykite mums, prašau, kodėl tada šiandien pasaulyje turime net apie 18 000 moterų iki 25 m. su nustatyta gimdos kaklelio vėžio diagnoze, kai ši diagnozė joms patvirtinta per paskutiniuosius 5 metus? Ir kodėl nuo gimdos kaklelio vėžio miršta jaunos, net trisdešimties nesulaukusios moterys? Nuoširdi užuojauta abiturientams dėl absurdiškų matematikos egzamino užduočių, tik šį kartą kažkaip atrodo, kad šie mūsų „trisdešimt metų“ skaičiuotojai suvargtų net ir tokį paprastutį „daugiau mažiau“ uždavinį bespręsdami.

Ketvirta. Medicina nieko „nebando“. Ji tiria, stebi, analizuoja, fiksuoja, teikia rekomendacijas, išvadas, aptaria komplikacijas. Išbandyti galima naują torto receptą, brangų „longevity“ paketą arba šampūną, kuris tinka ir plaukams, ir automobiliui vienu metu. Vakcinos tiriamos klinikiniuose tyrimuose, registruojamos pagal nustatytus reikalavimus, o tada dar daugelį metų stebimos realiame gyvenime. Dabar šioms, nuo ŽPV, - beveik 20 metų. Bet žinoma, jei pagal tetos iš trečio aukšto standartą klinikinio tyrimo pabaiga būna tik tada, kai paskiepytas vaikas susituokia, išsiskiria, sugyvena tris anytas, sulaukia pensijos ir vis tiek gyvena amžinai, tada sutinkam – 20 metų dar tikrai yra mažai.

Privalomos vakcinacijos Lietuvoje nėra. Yra rekomenduojama. Bet jei jau kalbam, tai bent jau evidence based kalba.

Invasive cervical cancer incidence following bivalent human papillomavirus vaccination: a population-based observational study of age at immunization, dose, and deprivation - https://bit.ly/4vjcGEC

Cervical cancer mortality trends following HPV vaccination in England, 2001–24: an analysis of population-based mortality data - https://bit.ly/3SptfQL

World Health Organization, data - https://bit.ly/4aKVsaU

Į kabinetą įkiša nosį administratorė, laikydama telefoną rankoje.„Jums skambina profesorius Y. Sako, kad šiuo metu konsu...
07/04/2026

Į kabinetą įkiša nosį administratorė, laikydama telefoną rankoje.
„Jums skambina profesorius Y. Sako, kad šiuo metu konsultuoja kažkokią Jūsų pacientę ir jam reikia „tuojau pat“ pakalbėti. Galit?“

Kolegos dažnai aptaria ir konsultuojasi, ypač, kai liga neaiški, klampi, sudėtinga, reikia suderinti skirtingų vaistų poveikį ir dar dėl daug ko – viskas dėl jūsų, mieli pacientai. Net nesuabejojam, kad šis kartas irgi bus toks pats.

Ogi bet tačiau.

Net „labas“ nespėjam ištarti, kai paaiškėja, kad esame niekam tikę specialistai, neturintys jokio supratimo nei apie ligas, nei apie jų gydymą, atsiuntę pacientę kvailai konsultacijai. „Fakto“ apie mūsų nesupratimą konstatavimą seka pasiūlymas „pasiskaityti knygutes“ kartu su rekomendacija negaišinti asmenybės laiko su visokiomis nesąmonėmis. Tai, kad pacientei asmenybės kolega jau buvo atlikęs invazinį tyrimą, kurio išvadose endometriozės diagnozė irgi paminėta, asmenybė sumenkina, nes jau tą „veikėją“ tai žino kuo puikiausiai ir neprivalo reaguoti į visokias ano sapaliones.

Vyšnia ant torto:
„Aš jau N metų dirbu ir dar nei karto nemačiau šitos ligos!“

Nesugalvojam, kokį emoji čia dabar įdėti.

Na, mes irgi niekada gyvenime nematėme, kaip „gyvai“ atrodo Ebolos viruso liga. Ir poliomielito. Arba Kreicfeldo–Jakobo. Arba juodligės. Net difterijos, ko gero. Nes tiesiog ne tą sritį gydom, o gal dirbam ne toje geografinėje zonoje. Bet, sere, tai nereiškia, kad tokios ligos visai neegzistuoja.

Kuo nuoširdžiausiai bandome išlikti ramūs, nors visa žmogiškoji prigimtis ir pirmapradė karingoji emocija net pašėlo iš noro susigrumti žiniomis su visa išmanančiu, draugiškai nusiteikusiu profesoriumi dėl visko – ligų etiopatogenezės, etikos, bendravimo kultūros, galų gale pasiūlyti pavartyti bent TLK-10-AM, jei jau praleido endometriozės paskaitą universitete.

Tačiau tik įsikandame į liežuvius ir paprašome, kad savo išvadas, rekomendacijas ir pamąstymus surašytų raštu. Ką pagalvojom tyliai, nes gi žmonės vis tik esam, nutylėsim.

Yra ligos, kurios yra „slaptos“ ir dėl to diagnozuojamos vėlai. Bet yra ligos, kurios turi aibę skausmingų simptomų ir apraiškų, o jas diagnozuoti vis tiek kartais užtrunka iki 10 metų, o kartais ir ilgiau. Nors ši liga patvirtinama gana dažnai, tačiau diagnozės įrašas kartais atsiranda tik aplankius iki 5–10 gydytojų per ne vienerius metus.

Endometriozė nėra nei vėžys, nei mirtina, bet gali išvarginti nevaikiškai. Ji būna ne tik gimdoje, gimdos kaklelyje ar kiaušidėse – ji gali būti žarnyne, šlapimo pūslėje, pilvaplėvėje, diafragmoje, kartais net plaučiuose ar operacinių randų vietose. Ji gali pasislėpti ten, kur mažiausiai tikiesi ją rasti. Tada prašai kitų specialistų pagalbos.

Ir dar ji dažniausiai labai skauda.

Apie bendravimo etiką gal pakalbėsim kitą kartą. Šį kartą pakomentuosim tik tiek: aukščiausias specialybinės brandos laiptelis įveikiamas tada, kai gydytojas suvokia, ko nežino, ir tas spragas sąmoningai pildo.

Kovas buvo endometriozės žinomumo mėnuo.

Ji diagnozuojama vienai iš dešimties moterų.

Žarnyne – maždaug kas dešimtai iš jų.

1. Factors contributing to the delayed diagnosis of endometriosis—a systematic review and meta-analysis - https://bit.ly/48xxkHE

2. Prevalence, diagnostic delay and economic burden of endometriosis and its impact on quality of life: results from an Eastern Mediterranean population - https://bit.ly/4sPKb05

3. Kauno klinikų operacija: Rasos kelias į gyvenimą be skausmo - Delfi sveikata - https://bit.ly/4mlVPxq

„Recenzuojamame tyrime nustatyta, kad... paskiepytiems vaikams 212 proc. didesnė tikimybė susirgti ... erkių ir mokymosi...
25/02/2026

„Recenzuojamame tyrime nustatyta, kad... paskiepytiems vaikams 212 proc. didesnė tikimybė susirgti ... erkių ir mokymosi sutrikimais...“

Teksto nei kiek nesukūrėm. Jei erkių, tai erkių.

Kadangi FB rašliava nuorodos į „recenzuojamą tyrimą“ nenurodė, o pridėta „ekspertinė“ nuoroda mūsų netenkino, teko paplušėti. „Recenzuojamo“ tyrimo ieškojom skersai išilgai - vienoj mokslo bazėj, kitoj, trečioj. Vedėm visokius logiškus ir visiškai absurdiškus raktažodžius. Po valandėlės plūkimosi prisiminėm DI ir paprašėm pagalbos.

Voilà - atkapstė! Bet kartu mandagiai paaiškino, kad tai „ginčytinas straipsnis su rimtais trūkumais“, o kritinės metodologinės nepriklausomo recenzento pastabos liko neišspręstos net po autorių atsakymo. Bum.

Pasiėmėm popkornų ir puolėm analizuoti :)

Pirmiausia. Žurnalas, publikavęs šį „tyrimą“, nėra indeksuojamas pagrindinėse tarptautinėse medicinos duomenų bazėse — todėl ieškodami patikimose bazėse jo ir neradome.

Antra. Net patys autoriai nurodo esminį metodikos ribotumą: tai buvo ne klinikinių medicininių įrašų analizė, o JAV Medicaid sistemos atsiskaitymų ("claims") duomenų analizė, kuri realios situacijos nei apie vakcinaciją, nei apie sveikatą negali patikimai atspindėti. Todėl toks tyrimas gali parodyti tik statistinius ryšius, bet negali įrodyti priežastinių ryšių. O į esminį klausimą — ar nėra taip, kad dažniau gydymo įstaigose besilankantys vaikai tiesiog dažniau gauna diagnozes — autoriai įtikinamo paaiškinimo taip ir nepateikia.

Kalbant paprasčiau - čia buvo analizuojami administraciniai atsiskaitymų duomenys. O kalbant visai „buitiškai“ - čekiai. Jei čekio nėra, tai dar nereiškia, kad nieko nepirkta. O jei čekyje parašyta „višta“, tai dar nereiškia, kad ji buvo suvalgyta. Lietuvos politinė praktika mus jau išmokė — čekiai gali būti labai kūrybiškas žanras :)

Enyvey.

Šis įrašas tik dar kartą priminė mums pakalbėti apie vakciną, kuri labai svarbi mūsų gimdos kakleliams, tad akcentuojamės į vakciną nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV) ir jos tariamus „baisumus“.

Įsivaizduokim 132 MELEJONUS žmonių.

Tai maždaug būtų 47 Lietuvos, kurios plotu užimtų maždaug tiek teritorijos, kiek kartu sudėjus Prancūziją, Vokietiją, Ispaniją, Italiją, Lenkiją, Jungtinę Karalystę, Rumuniją ir Graikiją.

Ir dabar įsivaizduokim, kad visus tuos MELEJONUS žmonių ilgą laiką stebi mokslininkai. Gyvenančius savo įprastą gyvenimą. Tiek paskiepytus nuo ŽPV, tiek ir nepaskiepytus.

Kad pastebėtų LIGŲ DAŽNĮ laikui bėgant. Pagal amžių, lytį, turimas gretutines ligas, sveikatos paslaugų naudojimą ir net socioekonominius veiksnius*.

Kad nebūtų šališkumo dėl genetikos, psichosocialinių ar lėtinių individualių veiksnių**, žmones dar papildomai vertino prieš ir po vakcinacijos.

Nes, kaip mes moksle sakom, norėjo lyginti obuolius su obuoliais, o ne obuolius su bananais. Nes tai yra svarbu.

Tai štai.

Vakcinacija nuo ŽPV nėra susijusi su padidėjusia rizika nė vienos iš dažniausiai jai „pripaišomų“ ligų ar moralinių katastrofų:
🔹 ortostatinės tachikardijos sindromo,
🔹 lėtinio nuovargio sindromo,
🔹 Guillain–Barré sindromo,
🔹 kompleksinio regioninio skausmo sindromo,
🔹 paralyžiaus,
🔹 priešlaikinio kiaušidžių nepakankamumo (išsekimo),
🔹 nevaisingumo,
🔹 padidėjusio seksualinio aktyvumo.

Bet buvo pastebėti aiškiai teigiami rezultatai: jei jaunuoliai vakcina nuo ŽPV paskiepijami iki 16 metų amžiaus, gimdos kaklelio vėžio rizika sumažėja apie 80 proc., ryškių ikivėžinių gimdos kaklelio ligų rizika sumažėja nuo 41 iki 74 proc., priklausomai nuo stebėjimo trukmės.

Karpų - irgi reikšmingai mažiau.

P/S. Jei nepamiršot, nuo ko pradėjom ir vis dar įdomu, iš kur tie „erkių sutrikimai“ atsirado, paaiškinam. Pasirodo, tai, ką FB „ekspertai“ išvertė kaip erkę (tick), minimoje nuorodoje iš tikrųjų yra nervinis tikas (tic disorder). Bet kam čia vargintis, tikrinant informaciją.

P/P/S. Nerimą mes išgirdom, o naujiems moksliniams duomenims visada esame atviri. Tik kaip čia dabar padaryt, kad analitinio mąstymo būtų daugiau, o „erkių sutrikimų“ - mažiau?

*Socioekonominiai veiksniai šiame tyrime apėmė gyvenimo sąlygas, išsilavinimą, ekonominę padėtį ir sveikatos paslaugų prieinamumą, kad būtų išvengta klaidingų išvadų, susijusių ne su vakcina, o su socialiniais skirtumais.

**Lėtiniai individualūs veiksniai - ilgalaikės, dar iki vakcinacijos egzistavusios žmogaus savybės ar būklės (genetika, lėtinės ligos, psichologiniai ypatumai, gyvenimo būdas), kurios gali turėti įtakos sveikatai, bet nėra susiję su vakcina.

1. Effects of human papillomavirus (HPV) vaccination programmes on community rates of HPV-related disease and harms from vaccination – PubMed - https://bit.ly/3MXx3Gu

2. External Article Review of: Vaccination and neurodevelopmental disorders: a study of nine-year-old children enrolled in Medicaid - https://bit.ly/4kT3Ita

3. Vaccination and Neurodevelopmental Disorders: A Study of Nine-Year-Old Children Enrolled in Medicaid - Science, Public Health Policy and the Law - https://bit.ly/3OukYsV

Ar esate girdėję tokį terminą – moral injury?Apie vidinį konfliktą, kai žmogus susiduria su situacija, kuri prieštarauja...
01/01/2026

Ar esate girdėję tokį terminą – moral injury?

Apie vidinį konfliktą, kai žmogus susiduria su situacija, kuri prieštarauja jo profesinėms vertybėms ir moraliniam kodeksui.
Kai gali ir nori dirbti, tačiau sistema ar aplinkybės neleidžia elgtis taip, kaip pats ŽINAI esant teisinga.
Kai atsakomybė lieka žmogui, o sprendimų ribos – ne jo rankose.
Kai tenka nuolat rinktis ne tarp gero ir blogo, o tarp blogo ir dar blogesnio.

Nesvarbu, kas bebūtum – mokytojas, karininkas, policininkas, socialinis darbuotojas, žurnalistas, verslininkas...
Sąrašą tęskit patys - tinka beveik visiems.

Sakoma, kad MEDICINOJE tai yra net giliau ir pavojingiau nei perdegimas, nuovargis ar darbinis stresas. Perdegimą dar galima bandyti „gydyti“ atostogomis, joga, kvėpavimu ar meditacija, o MORALINĖS ŽALOS, kai ji tęsiasi metų metais, be realių galimybių ką nors pakeisti, gydymas nuo asmeninių pastangų priklauso labai mažai.

Kita vertus, šios būsenos viena kitai netrukdo.
Atsiradus vienam ‚gėriui“, dažnai labai greitai atskuba ir kitas.

Keli moral injury pavyzdžiai iš mūsų gyvenimo:
🔹 Turit taupyti. Išleidome per daug pinigų vaistams, laboratoriniams tyrimams, siūlams, muilui... (tęskit patys – tinka viskas).
🔹 Pinigų naujai/šitai įrangai nėra.
🔹 Nevykdote produktyvumo, lovos apyvartos, vidutinės gydymo trukmės, rentabilumo ir kitų „efektyvumo“ rodiklių.
🔹 Iškelkite/išrašykite pacientą - reikia vietos kitam. Lova turi uždirbti.
🔹 Sukitės kaip norit - personalo daugiau nebus.
🔹 Reikia didinti konsultacijų skaičių - jos neša pajamas. Spėk. Kokybiškai.
🔹 Popieriai turi būti tvarkingi. Nelieka laiko pacientui? Lik po darbo.
🔹 Negali paskirti šito tyrimo/gydymo - skaityk įsakymus. Rašyk raštus.
🔹 Didinsim operacijų skaičių, jos neša pinigus.
🔹 Neoperuosim – mums nemokės.
🔹 Nepatenkintas pacientas – tavo problema. Eik ir aiškinkis.
🔹 Ką reiškia nebegali taip dirbti?
🔹 ...

Gali būti motyvuotas, atsakingas ir kompetentingas iki Mėnulio ir atgal, bet jei sistema nuolat verčia rinktis tarp „kaip turėtų būti“ ir „kaip liepia realybė“, vidinis konfliktas tiesiog užprogramuotas.

Ir spėkit, kas galiausiai tampa atpirkimo ožys? Skaitom komentarus:
🔹 Gydytojų pareiga – gydyti, o ne skaičiuoti pinigus.
🔹 Jei neapsimoka – tegul nedirba, ateis kiti.
🔹 Anksčiau kažkaip sugebėjo, o dabar staiga nebegali.
🔹 Viskas tik dėl pinigų, pacientai jiems nerūpi.
🔹 Tegul valstybė baudžia tokius gydytojus.
🔹 Gydytojai šantažuoja visuomenę.
🔹 Kyšio laukia, ne kitaip.

Ir ačiū jums.

Nes dar kartą prisiminėm priminti:
MEDICINA, KURI APSIMETA GALINTI VISKĄ, ILGAINIUI TAMPA NESAUGI VISIEMS.

Ir ne gydytojas čia kalčiausias.

Dėl sisteminių sprendimų - kreipkitės aukščiau. Labai smarkiai aukščiau. Ten, kur pinigus ligoninėms skirsto. Kad mes galėtume daugiau gydyti ir mažiau skaičiuoti. Į tuos, kurie vėliau mus dar ir baudžia, nes „ne tokią gydymo schemą paskyrė”...

Tiesa, sumokėti mokesčiai čia irgi labai praverstų.

Ugnis dažnai išryškina tai, kas būna slepiama. Žirgas siejasi su laisve ir greičiu.

Naujaisiais UGNINIO ŽIRGO METAIS nelinkime „ramybės bet kokia kaina“.

Ugninio žirgo metais linkime atrasti drąsos priimti iššūkius, nustoti apsimetinėti ir peržiūrėti tai, kas neveikia.

Drąsių šuolių mums visiems!

Address

Kaunas
LT-50161

Website

Alerts

Be the first to know and let us send you an email when Gimdos kaklelis posts news and promotions. Your email address will not be used for any other purpose, and you can unsubscribe at any time.

Contact The Business

Send a message to Gimdos kaklelis:

Shortcuts

Share

Category