13/05/2026
Juokelis prieš miegą iš mano tikro gyvenimo.
Kažkaip vis einu mintyse per buvusius partnerius ir suprantu, per pastaruosius 7 metus buvau ilgalaikiuose santykiuose su 2 vyrais, su kuriais supratau kad nenoriu būti realiai per pirmus pasimatymus. Kodėl buvau vistiek? Nežinau, nes vis noriu suteikti šansą. Kvailumo yda. Niekada nesakiau, kad esu labai protinga.Vieną iš jų sutikau gruodį mieste. Senokai išsikyrę, tai jokių hard feelings. Mūsų pokalbis. Jis:
- O! Mačiau Tu namą statai? Kaip ten reikalai?
- Jo, statau, puikiai. Juda. O kaip Tu?
- Aš ta va pradėjau siuvimo kursus lankyt! (Rodo pasididžiuodamas savo kūrinį)
Einu link mašinos ir galvoju… Va toks buvo mūsų pokalbis. Ir tai ne pasityčiojimas. O pažvengti iš savęs, čia tik apie mane. Nu kaip Tu, Karina, galėjai tikėtis, kad vyras gali padaryti Tave laiminga, kai Tu statai namą, o tuo tarpu jis mokosi siųti?
Kaip svarbu, kad sutaptų žmonių vertybės, gyvenimo etapai, poreikiai, norai. Moteriškas, vyriškas poliai.
Pati pasirinkau įeiti į vyrišką energiją su namo statybom, nes man jau daug metų, ir pavargau laukti kol vyras pastatys namą:) gyvenime jeigu kažko nori - eini ir darai.
Visa kita yra Tavo pasiteisinimai neeiti savo tikslų link.
Na o su vyrais priėjau išvados, kad mano stipriai per žemi standartai. Nors aplinka pastarąjį dešimtmetį bandė įtikinti kitaip:)
O gal tiesiog aš jau patyriau savo meilės pasaką, kuri visdar plaka širdyje. Ir jau nieko stipriau ir gražiau gyvenime nebebus ♥️gal gal gal, mes nieko nežinom. NIEKO. Ir jeigu galvoji kitaip, esi kvailas kaip asilo beretė.