22/08/2026
PADMASAMBHAVA apie tai, kaip išlikti nubudusioje būsenoje
Tsogjal vėl paklausė:
„Skirk man dėmesio, didysis Mokytojau! Meldžiu tavęs, maloningai suteik man esminius nurodymus, kaip, išliekant nubudusioje būsenoje, nukirsti kančios šaknį ir paversti keliu tiek gimimą, tiek mirtį.“
Padmasambhava atsakė:
„Klausyk, Tsogjal! Paaiškinęs pagrindinius penkių jogų praktikos aspektus, duosiu tau esminius nurodymus, padedančius viską, ką darai, panaudoti kaip kelią.
1. Miego joga
Pats užmigimo momentas primena mirimą. Todėl atnaujink savo samajas, iš naujo priimk šravakos įžadus, apvalyk sąmonės tėkmę, nutrauk trijų klešų-nuodų chaosą ir venk įsitraukti į prisiminimus bei svajones apie ateitį.
Suteik visoms išorinėms ir vidinėms dharmoms visišką laisvę tokumo samadhi – būsenoje, kurioje visiškai nėra susitelkimo į ką nors. Užmigti nesukurtos užbaigimo pakopos, dharmakajos, laisvos nuo sąvokų, būsenoje reiškia panaudoti mirimą kaip kelią.
Ištirpink visas išorines ir vidines dharmas, visą pasaulį ir gyvas būtybes, pagrindinę dievybę ir jos palydą sėkliniame skiemenyje savo širdies centre. Užmigdamas nesusitelkimo būsenoje, mirties vaizdinį panaudoji kaip kelią.
2. Pabudimo joga
Pabudimo joga primena naują gimimą. Vos tik pabundi, ryškiai prisimink netrukdomą užbaigimo pakopos sąmoningumą. Tai apvalo nuo tolesnio atgimimų tęstinumo.
Be to, būtina suprasti pagrindinius priežasties ir pasekmės dėsnio aspektus. Tai suteikia gyvybiškai svarbų turinį bet kuriai dvasinei praktikai ir padeda jai labiau nei kas nors kita.
Auštant paskirstyk grynąją maisto dalį po nadi, o nešvariąją pašalink. Kai nadi vidus visiškai tuščias, lengvai gali pasireikšti išorinės, vidinės ir slaptos ydos bei dorybės. Tuomet nadi tampa centriniu kanalu, prana – išminties prana, elementai – didžiąja palaima, o protas – nedvejopai nubudusia sąmone.
Dėl tos pačios priežasties atliekamos įvairios gydymo procedūros ir gydomieji ritualai. Tai taip pat paaiškina, kodėl iš tiesų tobulas Buda pasiekė tikrąjį ir visišką nušvitimą būtent auštant.
3. Maitinimosi joga
Maitinimosi joga turi būti sujungta su Slaptosios Mantros įšventinimu.
Jei praktikuoji kūrimo pakopą, pašventink maistą kaip išminties nektarą. Įsivaizduodamas dievybę savo pilve, mėgaukis pasisotinimu kaip vienos dievybės ištirpimu kitoje.
Jei praktikuoji aptemimų apvalymą, pašventink maistą kaip išminties nektarą. Valgydamas įsivaizduok, kad visiškai sudegini šešių būtybių klasių sėklas, kurios raidžių pavidalu glūdi tavo širdyje.
Jei praktikuoji vienovę, pašventink maistą kaip nedvejopų priemonių ir pažinimo nektarą, o valgydamas įsivaizduok, kad viską sujungi.
Jei praktikuoji užbaigimo pakopą, pašventink maistą kaip drauge gimusią regimų apraiškų ir tuštumos išmintį. Mėgaukis dharmatos pasisotinimu dharmata.
Trumpai tariant, neatskiriamai išlik tame samadhi, kurį praktikuoji, ir mėgaukis juo. Taip kiekvienas tavo valgomas maistas tampa samadhi priežastimi.
4. Nenutrūkstama joga
Praktikuotojas, kuris teisingai taiko kelią, niekada nebus pavaldus įprastoms klešoms. Pasitelkdamas ypatingus metodus, jis turi atpažinti visas kylančias klešas ir nukreipti jas teisingu keliu.
Klešų šaknis yra penki nuodai. Štai kaip juos reikia panaudoti kaip kelią.
Kai staiga kyla stiprus troškimas, būdamas dėmesingas jį pastebėk ir apmąstyk jo priežastį. Jis atsirado veikiamas išorinių aplinkybių, pažadintas troškimo atsiduoti meilei su patrauklia moterimi ar gražiu vyru. Tuo metu aistros kančia panaši į galingą vandens srovę. Galiausiai tavo protą visiškai užvaldo noras sekti įprastu keliu.
Kad tai atpažintum, suprask, jog tave užvaldančios išorinės įtakos yra sukurtos tavo paties proto. Priešingu atveju tavo mylimas draugas negalėtų būti kieno nors kito priešas. Troškimas ką nors turėti kyla tavo prote ir pasireiškia kaip geismas – lyg tuščiame danguje kylantis vėjas.
Dabar – apie tai, kaip pamatyti troškimo esmę ir panaudoti jį kaip kelią. Išlik būsenoje, kurioje patrauklūs išoriniai veiksniai ir siekis juos turėti yra laisvi nuo dvejopumo. Taip troškimas tampa nedvejopos palaimos ir tuštumos esme.
Įgimta tuštumos prigimtis nėra sukurta iš ko nors, kas būtų atskira nuo jos pasireiškimo, kylančio kaip palaima. Tai yra troškimo tobulumas – išmintis, aiškiai skirianti kiekvieną dalyką.
Lygiai taip pat, pamatęs pykčio esmę ir joje išlikdamas, pažįsti nedvejopą aiškumo ir tuštumos esmę. Pirminė prigimtis yra tuštuma, o jos išraiška – aiškumas. Tai yra pykčio tobulumas – veidrodinė išmintis.
Pamatęs nežinojimo esmę ir išlikdamas šioje būsenoje, suvoki nuo sąvokų laisvą nubudusią sąmonę. Pirminė prigimtis yra tuštuma, o jos išraiška – nemąstymas. Tai yra nežinojimo tobulumas – dharmadhatu išmintis.
Lygiai taip pat, jei pasididžiavimą ir pavydą priimsi kaip kelią, jie taps lygybės išmintimi ir visa įgyvendinančia išmintimi.
Trumpai tariant, dešimt nedorybių kyla iš penkių nuodų. Penki nuodai šaknijasi trijuose nuoduose. Atpažindamas šiuos tris nuodus ir panaudodamas juos kaip kelią, palaikai Tripitakos mokymą ir įvaldai tris aspektus:
Suprasdamas troškimo esmę ir išlikdamas šioje būsenoje, patiri palaimą, kuri tampa Vinaja-pitaka. Nusigręži nuo įprastų troškimų – tai dorovės įvaldymas.
Suprasdamas pykčio esmę ir išlikdamas šioje būsenoje, patiri aiškumą, kuris tampa Sutra-pitaka. Nusigręži nuo įprasto pykčio – tai samadhi įvaldymas.
Suprasdamas nežinojimo esmę ir išlikdamas šioje būsenoje, patiri nemąstymą, kuris tampa Abhidharma-pitaka. Nusigręži nuo įprasto nežinojimo – tai skiriančiojo pažinimo įvaldymas.
Būtina atpažinti visas kylančias klešas ir sujungti jas su keliu, kaip buvo pasakyta.
5. Laiko ir gyvybiškai svarbių akimirkų joga
Egzistuoja penki laikotarpiai.
Pirmasis – ankstyvas rytas, kai grynoji maisto dalis atsiskiria nuo nešvariosios, kai tavo protas aštrus, kūnas pailsėjęs, mąstymas aiškus, o bindu padidėjęs. Tiek klaidų, tiek dorybių galia sustiprėja, todėl svarbu atpažinti kiekvieną kylančią mintį kaip troškimo pasireiškimą ir panaudoti ją dorybės kelyje.
Antrasis – vakaro sutemos, kai bindu mažėja ir gali kilti nerimo jausmas. Sustiprėja dievų ir demonų kerai. Šis metas primena mirtį. Tiek klaidų, tiek dorybių galia padidėja, todėl svarbu kiekvieną mintį, kylančią kaip baimės apraiška, atpažinti ir panaudoti dorybės kelyje.
Trečiasis – laikas, kai kyla stiprios klešos arba chaotiškos mintys. Jei nesugebi jų panaudoti kaip kelio, tai gali kainuoti tau gyvybę, paskatinti sulaužyti įžadus, sutrikdyti samadhi ir iškreipti tikrąjį kelią. Todėl jas atpažink ir sujunk su keliu.
Ketvirtasis – laikas, kai kyla nedvejopa pirmapradė nubudusi sąmonė, o tavo protas pasireiškia kaip nemąstymo esmė. Panaudok tai priemonių kelyje.
Taikydamas pagrindinius šių pratybų principus, praktikuok ilgai, nė akimirkai neišsiblaškydamas. Tuo metu formuojasi paskatos ir priežastiniai ryšiai. Tai gyvybiškai svarbi akimirka, todėl svarbu apsispręsti.
Negalima leisti, kad paskatos ir priežastiniai ryšiai susimaišytų su kitomis įprasto samprotavimo rūšimis. Jei paskata sąlygota samprotavimo, tai panašu į gydytojo klaidą, kai vėsinantis vaistas skiriamas nuo šalčio sukeltos ligos.
Penktasis – laikas, kai ateina mirtis. Tą akimirką visiškai esi savo ypatingos „susiejančios karmos“ valdžioje, todėl ji nepaprastai svarbi kuriant palankius priežastinius ryšius.
Pamiršk visus blogus poelgius ir prisimink visus gerus darbus. Sutelk protą į konkrečią praktiką, kurią tvirtai įvaldei, ir kiekvieną akimirką būk laisva nuo klaidinančio patyrimo.
Trumpai tariant, šis laikas yra nepaprastai svarbus palankiam priežastiniam ryšiui suformuoti.
Pastabos
1. Akivaizdu, kad originaliame tekste praleistas vienas arba du sakiniai.
2. Šios trys savybės – palaima, aiškumas ir nemąstymas – yra pagrindinės proto prigimties savybės ir pačios savaime nėra spąstai. Kai dėmesys nukreipiamas į šias savybes, kai jos pažįstamos ir prie jų prisirišama kaip prie „patyrimo“, kaip prie to, ko verta siekti ir ką verta išlaikyti, susiformuoja subtilus prisirišimas. Būtent šis subtilus prisirišimas yra tiesioginė samsarinės būties tęsimosi priežastis. – Tulku Urgyen Rinpočė.
3. Tas pats, kas septynios šakos: nusilenkimai, atnašavimas, atgaila, džiaugsmas, prašymas pasukti Dharmos Ratą, maldavimas neišeiti į nirvaną ir nuopelnų paskyrimas visų gyvų būtybių gerovei.
4. „Nukirtimas“ čia reiškia čiod (chöd) praktiką – prisirišimo prie turto, kūno ir savojo „aš“ nukirtimą.
💎💎💎💎💎💎💎💎💎💎💎💎💎💎💎💎
