Energoterapijos erdvė Upeta

Energoterapijos erdvė Upeta Vedlių Julijos ir Martyno sielos misija yra šviesti ir vesti žmones į sąmonės pabudimą. Tai tylus, bet galingas kvietimas grįžti namo – į save.

• Numerologinės, astropsichologinės analizės, asmeninės sesijos
• Hipnozė, hipnoterapija, regresinė terapija
• Garsų terapija, meditacijos
• Emocijų paleidimas
• Kursai, renginiai, stovyklos Lietuvoje ir užsienyje Jie padeda atrasti ryšį su savo siela, atverti širdies portalą ir įsiklausyti į vidinę išmintį, vedančią į vidinę laisvę, harmoniją ir tikrąją savo dieviškąją prigimtį. Julijos ir Mart

yno vedimas nukreiptas į sąmonės atsivėrimą ir vibracinio dažnio kilimą – natūralų procesą, kuriame tirpsta senos baimės, ribojantys įsitikinimai ir atskirties jausmas. Jų erdvėje širdies portalas tampa gyvu patyrimu, leidžiančiu patirti meilę, vienybę ir vidinę ramybę ne kaip idėją, bet kaip būseną. Tai kelias, kuriame žmogus mokosi gyventi iš širdies, o ne iš proto kontrolės.

Ši sielos tarnystė veda į gilesnį išsilaisvinimą – į sąmonės nušvitimą, kuriame gimsta aiškumas, lengvumas ir pasitikėjimas gyvenimu. Julija ir Martynas primena, kad kiekvienas žmogus savyje jau nešiojasi šviesą, o jų misija – padėti ją atpažinti, įžiebti ir leisti jai skleistis pasaulyje.

Kartais gyvenimas nesiklosto taip, kaip norime. Ir netgi ganėtinai dažnai. Tačiau tikrasis meistriškumas slypi ne tame, ...
27/08/2026

Kartais gyvenimas nesiklosto taip, kaip norime. Ir netgi ganėtinai dažnai. Tačiau tikrasis meistriškumas slypi ne tame, kai gebi kaip diktatorius diktuoti visam pasauliui, kas kaip turėtų būti. O tuomet, kai netgi aplinkoje gyvenimas klostosi ne taip, kaip tu norėjai, planavai, tačiau vis tiek išlaikai savo ašį, vis tiek elgiesi pagal širdies vedimą, išlieki žmogiškas, neatmeti elementarios pagarbos kitam ir sau vien dėl to, kad žmogus pasielgė nesąžiningai.

Tikrasis meistriškumas slypi tame, kai net pačiomis nepalankiausiomis sąlygomis gebi išlikti savimi ir žingsnis po žingsnio judėti pagal savo sielos balsą, o ne palūžti, sugniužti, išduoti savo idealus, išduoti savo vertybes vardan to, kad taptum panašesnis į aplinką, vardan to, kad tavo nuomonė sutaptų su aplinkinių nuomone, vardan to, kad, prisitaikęs prie aplinkos, gautum jos pripažinimą, kad esi vienas iš jų.

Ne. Tai nėra tikrasis sielos kelias. Kiekviena siela yra unikali, kiekviena siela turi ką pasiūlyti, kiekviena siela turi kai ką svarbaus, nes kiekviena siela yra dalis kūrėjo. Kartais užtrunka, kol atsiskleidžia jos giliausi talentai, duotybės, tačiau kiekviena siela yra vertinga, brangi ir unikali.

Niekada nereikia išduoti savęs, visuomet reikia išlikti savimi. Ir per tai siela kristalizuojasi, energetinė struktūra kristalizuojasi. Ir iš paprastos, besikeičiančios, plaukiojančios energetinės struktūros ateina aiškumas, ateina konkretumas, kas aš esu. Ir tai užtrunka ištisus gyvenimus, šimtmečius, tūkstantmečius. Dažniausiai ilgiau.

Daugeliu atvejų nušvitimas žmogui reiškia kažkokios iki šiol nepatirtos būsenos pasiekimą, kai ateis aiškumas, dings klausimai ir, svarbiausia, pasibaigs kančia, nes praktiškai visi žmonės šitoje planetoje kenčia, kenčia nuo žmogiškojo patyrimo, nes nesupranta jo, nesugeba jo integruoti ir kenčia nuo kūrėjo duotų duotybių ir galimybių.

Tačiau čia yra puikus laikas vėl sugrįžti prie meistriškumo, nes šios duotybės nėra duotos tam, kad kentėtume. Jos duotos kaip įrankis įvykdyti savo sielos misijas, atskleisti pasauliui kažką nuostabaus, parodyti vieną iš kūrėjo pusių.

Galiu duoti labai paprastą palyginimą. Kiekvienas savo namuose, savo virtuvėje turime peilį, kad atpjautume duonos, supjaustytume pomidorą. Tačiau jeigu ranka, kuri laiko peilį, neklausytų jūsų nurodymų, kur naudoti peilį, kaip naudoti peilį, tuomet būtų labai žiauri, skaudi ir negraži scena kiekvieną kartą, kai ateitumėte į virtuvę.

Tačiau kai jūsų ranka klauso jūsų nurodymų, kaip atpjauti duoną, kaip atpjauti pomidorą, o ne švaistosi į bet kurią pusę, kol galiausiai paliečia jus pačius, tuomet peilis tampa nuostabiu įrankiu. Tuomet jį galima paprastai įsigyti parduotuvėje, nereikia nei leidimų, nei prašymų, nieko.

Taip pat ir žmogaus duotybės. Žmogaus protas yra neapsakomai nuostabus įrankis. Tačiau jeigu jį naudosite netinkamai, kiek daug žalos galite sau padaryti.

Būtent todėl yra reikalingas susitelkimas į savo vidų, pažvelgimas giliau, suvokimas, kas iš tiesų esate. Nes per tai atsiranda aiškumas, kur savo mintis nukreipti, kur savo energiją nukreipti, kur savo dėmesį skirti. Tuomet tampa daug paprasčiau naudoti savo mentalą, savo energetinius lygmenis vardan kažko gražaus, vardan kažko šviesaus, kas praturtina ne tik aplinką, bet ir jus pačius, ir ne vieną kartą, o vėl ir vėl, ir vėl – kiekvieną rytą, kiekvieną dieną, kiekvieną akimirką.

Jūs esate vertas būti savimi, jūs galite būti savimi, jums būtina būti savimi. Tik ne iš egoistinės asmenybės perspektyvos, o iš giliausios sielos esybės.

Autorius: Energoterapijos erdvė Upeta vedlys Martynas Adžgauskas

Kai pradedi eiti sąmoningumo ir dvasingumo keliu, labai dažnai tam tikrame etape Visata patikrina, ar tavo pasirinkimai ...
26/08/2026

Kai pradedi eiti sąmoningumo ir dvasingumo keliu, labai dažnai tam tikrame etape Visata patikrina, ar tavo pasirinkimai išlieka tie patys. Ar tu iš tiesų renkiesi save? Ar senos programos, tau jau nebetarnaujantys įsitikinimai vis dar yra gyvi tavo viduje? Ar sprendimus priimi sąmoningai, ar vis dar veiki automatizmu – taip, kaip esi įpratęs veikti iš senosios savo versijos?

Ir čia gali kilti pyktis, nepasitenkinimas, liūdesys, nusivylimas, kad ne viskas klostosi pagal planą. Kad, atrodo, jau tiek daug darai, tiek daug keiti, o gyvenimas vis tiek pateikia tas pačias arba labai panašias situacijas.

Ir dažnai žmonės man sako: „Tai kodėl dabar man taip gyvenime nesiseka? Aš juk pradėjau eiti sąmoningumo ir dvasingumo keliu, aš tiek į save investuoju – laiko, finansų, resursų, bet niekas nesikeičia.“

Taip, niekas nesikeičia taip greitai, kaip jūs norėtumėte. Jūs daugybę metų gyvenote tame, kame gyvenote, daugybę metų kūrėte tam tikrus įpročius, reakcijas, pasirinkimus, ir per vieną dieną niekas nepasikeis. Tam reikia laiko, tam reikia erdvės. Reikia išjausti, reikia paleisti, reikia tiesiog stebėti, kas vyksta jūsų pačių viduje, iš kokios energijos jūs einate, iš kokios būsenos priimate sprendimus.

Ir labai svarbu paleisti lūkesčius. Tuos lūkesčius, kuriuos jūs turite savo viduje ir kurie jūsų neaugina, o kaip tik verčia jaustis blogai, nusivilti savimi, savo keliu ar net abejoti tuo, ką pradėjote.

Todėl, kad jūs negalite reikalauti iš Visatos, kad ji čia ir dabar pakeistų jūsų vibraciją, jūsų energiją, jūsų mintis vien todėl, kad jūs prieš savaitę pradėjote kitaip miegoti, kitaip kvėpuoti, manifestuoti ir medituoti.

Viskas vyksta palaipsniui.

Ratas, kuris yra užsisukęs, dar kurį laiką sukasi iš inercijos. Pirmiausia jam reikia laiko, kad jis sulėtėtų ir sustotų. Ir tik tada ateina patikrinimas: ar jūs jau esate pasiruošę? Ar jūs tikrai renkatės kitą variantą, negu rinkotės prieš tai? Ar, atsidūrę panašioje situacijoje, vėl negrįšite prie senojo pasirinkimo? Ar tikrai norite būtent tokio gyvenimo, apie kurį kalbate, kurį manifestuojate ir kurį bandote kurti?

Tie patikrinimai nėra bausmė. Tie patikrinimai yra reikalingi tam, kad žmogus išsigrynintų, kad galėtų aiškiau pamatyti save, savo pasirinkimus, savo reakcijas. Kad siela galėtų evoliucionuoti ir kad galėtumėte sklandžiai judėti pirmyn.

Nes labai lengva sakyti: „Aš pasikeičiau“, kai niekas mūsų netikrina. Daug sunkiau tą naują savo pasirinkimą išlaikyti tada, kai gyvenimas vėl pastato priešais situaciją, kurioje anksčiau būtume pasirinkę visiškai kitaip.

Ir tada ratas pradeda suktis jau kita kryptimi – jūsų sielos esmės link. Jis pamažu atsistoja būtent į tą trajektoriją, kuri yra jums skirta pagal jūsų pačių energiją, pagal jūsų pasirinkimus, pagal tai, kuo jūs tampate.

Nereikia pykti, nereikia bijoti. Būkite drąsūs keistis, būkite drąsūs augti, būkite drąsūs tyrinėti save ir pripažinti, kad ne viskas visada einasi taip, kaip jums norėtųsi.

Nes kartais viskas eina būtent taip, kaip jums reikia.

Kartais tai, kas šiandien atrodo kaip kliūtis, po kurio laiko tampa labai aiškiu atsakymu. Kartais tai, kas šiandien sukelia pyktį, nusivylimą ar klausimą „kodėl man?“, vėliau leidžia suprasti, kodėl būtent per šią situaciją reikėjo pereiti.

Todėl aukite drąsiai ir nepameskite nei savęs, nei savo kelio.

Pyktis atslūgs. Emocijos nurims. Situacija praeis. O jums reikės toliau gyventi su tuo, ką patys susikūrėte, su sprendimais, kuriuos priėmėte, ir su kryptimi, kurią pasirinkote.

Todėl net ir sunkesniuose etapuose verta prisiminti, dėl ko pradėjote eiti šiuo keliu. Ne tam, kad gyvenime daugiau niekada nebūtų sunkumų, o tam, kad išmoktumėte juose rinktis save kitaip nei anksčiau.

Autorius: Energoterapijos erdvė Upeta vedlė Julija Adžgauskė

25/08/2026

Tai paskutinė galimybė gauti šias žinias. Tai paskutinė šio kurso grupė, daugiau gyvai jo nebebus🪽✨️🙏. Prisijunk dabar✨️🌟: https://upeta.lt/numerologija-tau/

Daug metų, nuo pat ankstyvos vaikystės ir paauglystės, buvau naivi. Tikėjau pasauliu, tikėjau žmonėmis – besąlygiškai.Ka...
25/08/2026

Daug metų, nuo pat ankstyvos vaikystės ir paauglystės, buvau naivi. Tikėjau pasauliu, tikėjau žmonėmis – besąlygiškai.

Kartais labai stipriai mane stebindavo kitų žmonių žiaurumas, neišpildyti pažadai, neištesėti žodžiai. Visa tai atrodė neteisinga. Ir net tada, kai žmonės apgaudavo, pameluodavo, vis tiek besąlygiškai norėjau jais tikėti, suteikti jiems dar vieną galimybę, norėjau juos išteisinti.

Atsižvelgdama į galimas kliūtis, dirgiklius, galbūt net pasikeitusias aplinkybes, visada galvojau, kad žmonės yra geri ir jie negali elgtis žiauriai tiesiog šiaip sau.

Tačiau gyvenimas ne kartą parodė visai kitą pusę.

Pamažu tapau mažiau naivi, stipresnė. Nors ir dabar tikiu žmonėmis. Tikiu Visatos dėsniais ir žinau, kad niekas nevyksta šiaip sau, be priežasties.

Kad ir kaip tai skambėtų, visa tai priimu su pagarba ir dėkingumu. Žinau, kad tai, ką praėjau, nėra klaida. Tai yra patirtis, kurią įgavau, ir ji yra neįkainojama.

Ir šiandien tikiu žmonėmis net tada, kai jie patys savimi netiki.

Tikiu, kad ši energija gali vesti juos pirmyn. Galbūt jie netaps jautresni, sąžiningesni ar atviresni per vieną dieną. Galbūt jie neatsivers tai energijai per akimirką. Tačiau žinau, kad pasėtos sėklos anksčiau ar vėliau atneša atitinkamus vaisius.

Žinoma, jas reikia laistyti, rūpintis dirva, prižiūrėti. Tačiau tai jau ne mano rūpestis. Tai ne mano atsakomybė.

Išmokau duoti žmonėms tiek, kiek jie gali panešti. Tiek, kiek jie gali suprasti ir priimti tuo metu, kuriame jie yra. Ir nebūtinai viskas įvyksta per vieną dieną. Kartais tam reikia laiko. Kartais – erdvės. Kartais žmogui reikia pačiam nueiti savo kelią, kad vieną dieną suprastų tai, ko šiandien dar negali suprasti.

Galbūt šiandien manyje mažiau naivumo, daugiau gyvenimiškos patirties, tačiau ne mažiau tikėjimo žmonėmis. Ne mažiau tikėjimo tuo, kad meilė nugali viską. Net ir tą patį žiaurumą.

Žmogus, kuris elgiasi žiauriai, ne visada taip elgiasi todėl, kad iš tiesų nori būti žiaurus. Aš tikiu, kad dažnai jis taip elgiasi todėl, kad tiesiog nemoka pasielgti kitaip. Galbūt tai vienintelis būdas gintis, kurį jis išmoko. Vienintelis būdas būti išgirstam, kurį jis pažįsta. Vienintelis būdas išgyventi savo vidinį skausmą.

Ir jeigu į žiaurumą atsakysime žiaurumu, pasaulyje vyraus tik dar daugiau karo ir chaoso.

Aš nesakau, kad reikia leisti užsilipti sau ant galvos. Nesakau, kad reikia toleruoti nepagarbą, melą ar skausmą. Ribos yra reikalingos. Kartais meilė sau reiškia ir gebėjimą pasakyti „ne“, atsitraukti ar užverti duris.

Aš sakau ką kita – tikėkite žmonėmis.

Tikėkite, kad meilė nugali viską.

Tikėkite, kad vieną dieną žmogus gali nustoti gintis. Nustoti ieškoti kaltų savo aplinkoje, savo kasdienybėje, kituose žmonėse. Ir pagaliau atsisukti į save. Grįžti į savo vidų. Į savo širdį.

Galbūt ne dabar. Ne šiandien. Ne rytoj. Galbūt ne šiame gyvenime, o kitame.

Aš tuo tikiu.

Aš tai žinau.

Ir aš renkuosi tikėti žmonėmis.

Autorius: Energoterapijos erdvė Upeta vedlė Julija Adžgauskė

Kartais mums atrodo, kad mes prarandame. Bet praėjus tam tikram laikui ateina naujas, labai aiškus ir gilus suvokimas, k...
24/08/2026

Kartais mums atrodo, kad mes prarandame. Bet praėjus tam tikram laikui ateina naujas, labai aiškus ir gilus suvokimas, kad iš tiesų mes atrandame. Kartais tai, ką laikėme praradimu, tampa tuo, kas atveria visiškai naują kelią, naują suvokimą ir naują santykį su savimi.

Ir kartais patirtis, kuri atrodo nepakeliama, skausminga, neteisinga, atslūgus emocijoms ir atsisukus atgal, peržvelgus visą situaciją, visą istoriją, atneša vidinį suvokimą, kad viskas, kas įvyko, įvyko geriausiu būdu ir geriausiu laiku. Ir būtent to reikėjo, kad galėtume grįžti į savo vidų, į savo kelią, į tai, kas mums iš tiesų svarbu.

Ne visada ateina malonios patirtys, ne visada susiklosto, mūsų manymu, tinkamos aplinkybės. Bet kas iš tiesų yra tinkamos aplinkybės? Dažnai tai tik mūsų proto suvokimas apie tai, kaip turėtų tekėti gyvenimas. Ir mes renkamės – arba kovoti, priešintis tam, kas vyksta, arba pasiduoti, atsipalaiduoti ir stebėti, kas iš to gausis.

Ir labai dažnai taip pat ateina suvokimas, kad įvyko bergždžia kova, kurios visai nereikėjo. Buvo išvaistytas didžiulis energetinis resursas, kuris galėjo būti nukreiptas į tai, kas mus iš tiesų pripildo, o ne atima jėgas, laiką ir vidinę ramybę.

Todėl prieš skiriant savo energiją tam, kaip susiklosto įvykiai, reikėtų patyrinėti, ar iš tiesų reikia tam skirti savo resursą. Ar ši kova tikrai mūsų? Ar ji iš tiesų veda ten, kur norime būti? O gal kartais daug daugiau galime atrasti tiesiog nustoję priešintis tam, kas jau vyksta?

Todėl labai svarbu pasiduoti tėkmei. Tai nereiškia, kad tampame neveiklūs ir laukiame, kol aplinkybės mus kažkur nuneš. Mes veikiame, bet veikiame su visišku pasitikėjimu, nekontroliuodami gyvenimo tėkmės, priimdami iššūkius ir galimybes augti, tobulėti ir vystytis.

Tik tada mūsų siela iš tiesų gali evoliucionuoti.

Gyvenimas nėra nuolatinė kova. Gyvenimas yra didžiausia patirčių mokykla. Ir tik tas, kuris perpranta jos taisykles, pažįsta Visatos dėsnius, gali ją pabaigti ir mėgautis savo asmeniniais rezultatais, suvokdamas, kiek daug kiekviena patirtis jam davė.

Todėl gyvenkime tėkmėje, su tėkme ir pasitikėjime. Veikime, aukime, vystykimės, evoliucionuokime ir tobulėkime.

Autorius: Energoterapijos erdvė Upeta vedlė Julija Adžgauskė

Žmonės nenori investuoti į savo augimą. Nenori skirti sau nei laiko, nei dėmesio, nei energijos, nei kitų resursų, kurie...
23/08/2026

Žmonės nenori investuoti į savo augimą. Nenori skirti sau nei laiko, nei dėmesio, nei energijos, nei kitų resursų, kurie galėtų padėti augti, plėstis ir žengti pirmyn.

Taip pat žmonės nenori investuoti į kitų jiems skiriamą resursą: dėmesį, laiką, pagalbą, darbą, paramą. Kartais visa tai priimama kaip savaime suprantamas dalykas, neįvertinant, kiek daug energijos, laiko ir pastangų kitas žmogus iš tiesų į tai įdeda.

Ir tol, kol bus pažeistas davimo ir gavimo Visatos dėsnis, bus neįmanoma kilti dvasiškai, atsiverti sąmonei ir visapusiškai priimti gyvenimą. Davimas ir gavimas turi judėti kaip viena nenutrūkstama tėkmė, kurioje žmogus geba ne tik priimti, bet ir duoti, ne tik imti, bet ir vertinti tai, ką gauna.

Toks žmogus turės lūkesčių, bus nepatenkintas, turės abejonių ir neturės drąsos gyventi visavertį gyvenimą pagal savo sielos balsą ir vedimą. Jis nuolat ieškos atsakymų išorėje, nors tikrieji atsakymai visą laiką bus daug arčiau – jo paties viduje.

Nereikia žvalgytis į kitus, stebėti, kaip kitiems sekasi, kur kiti yra, kiek jie pasiekė ar kokiu keliu eina. Kiekvienas žmogus turi savo kelią, savo laiką, savo pamokas ir savo unikalų gyvenimo ritmą.

Savo dėmesį reikia nukreipti į savo vidų ir išgirsti savo autentišką, asmeninę širdies vibraciją, kurioje viskas jau yra numatyta, suplanuota ir parašyta. Ten slypi kryptis, kuri priklauso būtent tau, o ne kitam žmogui.

Nereikia įnešti jokių papildomų akordų – viskas jau yra aišku ir žmogui pritaikyta būtent pagal jį. Kiekvieno melodija yra skirtinga, todėl nėra prasmės bandyti gyventi pagal svetimą ritmą, svetimus pasirinkimus ar svetimus lūkesčius.

Tuomet labai svarbu atsisukti į save ir grįžti į savo širdies namus tam, kad atsivertų beribės galimybės ir variantų erdvės. Tam, kad žmogus galėtų pamatyti ne vieną jam primestą kelią, o daugybę galimų krypčių, kurios atsiveria tada, kai jis pradeda iš tiesų girdėti save.

Tam, kad iš tiesų žmogus galėtų patirti save visa jėga, visa galybe, visu grožiu. Ne tokiu, kokį jį nori matyti aplinka, ne tokiu, kokiu jis bando tapti dėl kitų, o tokiu, koks jis iš tiesų yra savo giliausioje esybėje.

Todėl šiandien mano palinkėjimas būtų visiems: nesižvalgykite į šalį, nenukrypkite nuo savo kelio, grįžkite į savo širdį, grįžkite į savo namus.

Ten yra tikroji tiesa, ten yra tikroji šviesa ir tik ten yra tikrieji jūsų namai, kur visada esate, buvote ir būsite laukiami.

Autorius: Energoterapijos erdvė Upeta vedlė Julija Adžgauskė

Pseudo paleidimasDauguma žmonių galvoja, kad susitaikymas su savo jausmais, kurie yra nepatogūs – pyktis, liūdesys, nepa...
22/08/2026

Pseudo paleidimas

Dauguma žmonių galvoja, kad susitaikymas su savo jausmais, kurie yra nepatogūs – pyktis, liūdesys, nepasitenkinimas, vidinis chaosas, neapykanta ir taip toliau – jau yra paleidimas.

Tačiau jeigu mūsų viduje nėra vidinės ramybės ir mes nuolat grįžtame prie tų pačių jausmų, prie tos pačios situacijos, prie tos pačios minties, tai yra ženklas, kad paleidimas iš tiesų taip ir neįvyko.

Tai – pseudo paleidimas.

Kai mes sakome: „Taip, aš paleidžiu. Aš nebelaikysiu pykčio. Aš nurimsiu. Nuo šiol nušvisiu ir būsiu laimingas“, tačiau viduje skausmas ir prisirišimas prie tos situacijos, žmogaus ar minties išlieka. Jautrumas išlieka padidėjęs. Kartais užtenka vieno žodžio, vieno prisiminimo, vienos panašios situacijos ir visa tai vėl sugrįžta.

Tai reiškia, kad paleidimas taip ir neįvyko.

Mes galime labai gražiai sau paaiškinti, kad jau paleidome. Galime įtikinti save protu. Galime pasakyti, kad atleidome, supratome, priėmėme. Tačiau kūnas nemeluoja. Jeigu kūnas vis dar susitraukia, jeigu kyla pyktis, skausmas, įtampa, noras gintis, įrodinėti ar bėgti – kažkas vis dar prašo mūsų dėmesio.

Todėl tai ir yra pseudo paleidimas.

Tikrasis paleidimas įvyksta tuomet, kai mes susitinkame akis į akį su tais savo nepatogiais jausmais, kurių vengiame. Su tais, kurie mums yra nemalonūs, nekomfortiški, kuriuos kartais konservuojame metų metus.

Susitinkame su jais taip giliai ir taip jautriai, kad leidžiame savo kūnui perleisti visą emociją, visą jos amplitudę, pilnu pajėgumu.

Neužgniaužti. Neužkalbėti gražiomis frazėmis. Neuždengti dvasingumu, pozityvumu ar bandymu kuo greičiau „pasijusti geriau“.

O išjausti.

Tik tuomet mes iš tiesų būname pasiruošę paleisti, nes kiekviena emocija reikalauja erdvės. Kiekviena emocija reikalauja būti pamatyta, pripažinta ir išjausta.

Taip, kaip mes išjaučiame meilę, laimę, džiaugsmą, vidinę ramybę, gausą, dėkingumą, taip pat turime leisti sau išjausti ir tuos nepatogius jausmus.

Jie tampa nepatogūs todėl, kad mes juos skirstome. Vienus vadiname gerais, kitus – blogais. Vienų norime daugiau, kitų stengiamės kuo greičiau atsikratyti.

Tačiau galime pabandyti pabūti neutralume ir suprasti, kad visi jausmai yra reikalingi.

Jie nėra nei geri, nei blogi. Jie tiesiog yra.

Tai mūsų kūno, proto ir emocinės sistemos būdas reaguoti į aplinką, situacijas, kitus žmones, mūsų pačių mintis ir elgesį. Kartais emocija parodo ribą. Kartais – skausmą. Kartais – neišsakytą poreikį. Kartais – vietą, kurioje per ilgai tylėjome. O kartais ji tiesiog prašo būti išgyventa iki galo.

Viskas yra reikalinga. Viskas turi savo prasmę.

Todėl neatstumkite tų nepatogių jausmų. Nekonservuokite jų savyje metai iš metų, kad vieną dieną nepradėtų skilinėti vidiniai stiklai.

Leiskite kūnui išjausti.

Išjausti net ir tada, kai tai nekomfortiška. Net ir tada, kai to nesinori. Net ir tada, kai protas sako: „Aš jau seniai turėjau tai paleisti.“

Nėra termino, per kiek laiko turime nustoti jausti.

Yra tik mūsų pasirengimas iš tiesų susitikti su tuo, kas mumyse gyva.

Ir kartais tikrasis paleidimas prasideda ne nuo žodžių „aš paleidžiu“, o nuo visiškai priešingo leidimo sau:

„Aš leidžiu sau tai išjausti.“

Nes tik išjausta emocija gali natūraliai keistis, slūgti ir galiausiai būti paleista.

Autorius: Energoterapijos erdvė Upeta vedlė Julija Adžgauskė

Kiekvienas žmogus turi savo ritualus, papročius, praktikas, kurias atlieka kiekvieną dieną, kiekvieną rytą, kiekvieną sa...
21/08/2026

Kiekvienas žmogus turi savo ritualus, papročius, praktikas, kurias atlieka kiekvieną dieną, kiekvieną rytą, kiekvieną savaitę. Tai gali būti praktiškai bet kas, ką žmogus įprato praktikuoti.

Tai gali būti tiesiog įprotis išgerti puodelį kavos atsikėlus ryte, tarsi kitu būdu jis neprabus ir nebus žvalus. Gali būti įprotis pavalgyti prieš einant į darbą. Gali būti įprotis pasportuoti, paskaityti knygą. Kai kam būna įprotis išgerti, kad atsipalaiduotų.

Kiekvienas žmogus juos turi.

Svarbu pastebėti, ar šie ritualai, ar šios praktikos suteikia kažką pozityvaus, pripildo mūsų vidų, ar vis dėlto – atvirkščiai. Nes iš šių, kartais iš pirmo žvilgsnio nereikšmingų, praktikų, įpročių susideda visas gyvenimas.

Ir kuo žmogus tampa vyresnis, tuo įpročiai tampa vis labiau įtvirtinti. Kuo labiau jie praktikuojami, tuo labiau jie tampa įtvirtinti. Kuo dažniau juos atliekame, tuo stipresni jie tampa.

Ir kai ateina suvokimas, kad vienas ar kitas įprotis ar ritualas mums tiesiog nebetarnauja ar netgi yra toksiškas, tuomet tampa vis sudėtingiau jo atsisakyti.

Tačiau galima pasirinkti šviesius ir pozityvius įpročius. O toksiškus pakeisti tuo, kas jums tarnauja, kas teikia džiaugsmą, kas pripildo.

Kaip paprastą pavyzdį paimkime labai šiomis dienomis aktualų dalyką – skrolinimą.

Angliškai netgi atsirado terminas doomscrolling. Lietuviškai tai reiškia kažką panašaus į pražūties skrolinimą.

Kai žmogus visiškai be jokio tikslo sėdi ir tiesiog savo piršto pagalba eina nuo story'o iki story'o, kai smegenys visiškai atjungtos, o žmogus vos ne kaip daržovė prikaustytas prie ekrano, visas dėmesys skiriamas šimtams ar tūkstančiams istorijų, vaizdelių, kurių po dešimties minučių paklausus žmogaus, ką jis tiksliai matė, jis net nebeprisimins.

Žinoma, pasąmonė įsirašo, įtaka yra daroma.
Būtent todėl yra svarbu būti dėmesingiems ir kreipti dėmesį į tai, kas vyksta jumyse, kam jūs teikiate prioritetą, kokius pasirinkimus darote, ir, pavyzdžiui, tokius žalingus įpročius galite pakeisti sveikais, kurie jus praturtina.

Vieniems žmonėms teikia džiaugsmą skaityti knygą, kitiems – keliauti, tretiems, pavyzdžiui, krapštytis prie automobilio ar kažkokios elektronikos, dar kitiems – mokytis ko nors, dar kitiems – sportuoti ir taip toliau, ir taip toliau.

Kiekvienas turi tai, kas jam patinka, ir dažniausiai net ne po vieną dalyką ar net ne po du, o po visą aibę, spektrą dalykų.

Todėl pasirinkite tai, kas praturtina, kas pripildo.
Sugrįšiu prie to paties pavyzdžio - skrolinimas, žmogaus energija išeina, jis tuštėja. Po kelių valandų skrolinimo, žmogus jausis tuštesnis, tarsi praradęs kažką.

O po kelių valandų veiklos, kuri jam teikia džiaugsmą, jis jausis pilnesnis. Galbūt fiziškai ar mentališkai pavargęs, bet viduje prisipildęs.

Būtent todėl yra svarbu rinktis veiklas, kurios pripildo, nes jos praturtina.

Taip žmogus pamažu, per šiuos kasdienius įpročius, ritualus, praktikas, klesti. Pamažu tampa meistriškesnis, įgauna įvairių suvokimų ir vis pilnėja, pilnėja.

Taip ir gyvenimas visiškai pasikeičia. Jis pereina iš tuštumos į pilnatvę.

Ir nereikia pradėti nuo kažkokių grandiozinių dalykų, pradėkite paprastai. Kam skiriate penkias minutes kiekvieną rytą, nors tai jūsų nepraturtina?

Ir pakeiskite tas penkias minutes penkiomis minutėmis to, ko iš tiesų trokštate, ko iš tiesų norite.

Ir pamatysite, kaip minutė po minutės, kasdien jūsų gyvenimas pradės keistis, net nepastebimai.
Kol galiausiai vieną rytą prabusite su didžiausia šypsena savo veide, nes žinosite, kad skirsite nebe penkias minutes, o tiek, kiek trokštate, tam, ko iš tiesų norite, ką iš tiesų trokštate veikti.

Autorius: Energoterapijos erdvė Upeta vedlye Martynas Adžgauskas

Ar prisimeni, kodėl pyksti? Ar prisimeni, kodėl liūdi? Ar prisimeni, kodėl kasdienybė tapo tokia nemaloni?Taip nebuvo vi...
20/08/2026

Ar prisimeni, kodėl pyksti? Ar prisimeni, kodėl liūdi? Ar prisimeni, kodėl kasdienybė tapo tokia nemaloni?

Taip nebuvo visuomet. Tačiau taip tapo pamažu. Įvykis po įvykio, situacija po situacijos, nuoskauda po nuoskaudos.

Kai gyvenime nutinka skausmingi, trauminiai ar itin nemalonūs, negatyvūs įvykiai ir jeigu šios situacijos nėra suprocesuojamos, išjaučiamos, suvokiamos ir integruojamos, jos lieka kaip vidinis skausmas, kaip vidinis nepasitenkinimas, kaip irzlumas. Neapykanta.

Metai bėga, laikas teka. Ir pamažu pasimiršta viso to įvykio detalės. Dažnai lieka tik kažkoks vienas faktas, įspūdis, imprintas. Pasaulis neteisingas. Aš esu auka. Jaustis blogai yra normalu. Nesitikėk pagalbos iš kitų. Ir taip toliau, ir taip toliau.

Pamažu, nejučiamis, vietoj šypsenos ryte, kad: „O, prabudau į dar vieną naują dieną, kurioje galėsiu patirti daug įvairių dalykų, apie kuriuos net neįsivaizduoju. Galbūt sutiksiu kažką naujo, pažinsiu ką nors naujo, išmoksiu kažką, sugalvosiu kažką, sukursiu“, vietoj vidinio džiaugsmo patirti gyvenimą atsiranda vidinis pyktis, kurį nejučiamis bandome perteikti kitiems.

Savo kandžiomis replikomis, savo žvilgsniu, savo judesiais, savo vidine būsena ir energija.

Tačiau taip neturi būti. Ir taip nebuvo visada.

Kiekvienas žmogus, kiekviena siela savyje turi Kūrėjo šviesą. Turi dalelę, kuri tiesiogiai prisijungia prie Šaltinio, gali pasikrauti besąlyginės meilės ir dalintis jos pertekliumi. Gali kiekvieną gyvenimo akimirką patirti džiaugsmą, mėgautis savo buvimu Žemėje, džiaugtis.

O jeigu jau gyvenimas tapo nemalonus, tuomet reikia dar labiau žvelgti į savo vidų, o ne į išorę, ieškant problemų išoriniame pasaulyje.

Žvelgti į vidų dar giliau, dar intensyviau, dar stipriau. Pažvelgti į kiekvieną traumą, į kiekvieną skausmą: iš kur šios emocijos kyla, iš kur šie patyrimai kyla, kodėl jaučiuosi dabar taip, o ne kitaip.

Visos jūsų dalys nori jūsų dėmesio ir meilės. Nieko daugiau. Nes taip pat, kaip jūs norite būti mylimi, taip ir visos tos dalys, kurios yra dalis jūsų, nori būti mylimos.

Kaip jūs galite reikalauti iš aplinkos, kad jus mylėtų, jeigu jūs net savo dalių, esančių jumyse, nepriimate ir nemylite?

Viskas prasideda nuo savęs. Pokytis prasideda nuo savęs.

Pažvelkite į vidų. Net jei tai nepatogu, net jei tai sunku, net jei tai skausminga, pažvelkite į savo vidų. Tai jūsų sielos šventovė. Tai jūsų namai.

Tik ten slypi giliausi atsakymai, kaip kiekvieną rytą prabusti su šypsena ir džiaugsmu, kad galite vėl patirti šitą pasaulį, šitą gyvenimą, mėgautis kiekviena jo akimirka.

Tik ten slypi Visatos paslaptys. Tik ten slypi jūsų gabumai. Tik ten slypi jūsų gimimas, jūsų meilė, visa išmintis ir net amžinybė.

Autorius: Energoterapijos erdvė Upeta vedlys Martynas Adžgauskas

Kiek laiko užtrunka užauginti paprasčiausią obuoliuką? Nuo sėklos pasodinimo į žemę, nuo šakelių puoselėjimo, jų formavi...
19/08/2026

Kiek laiko užtrunka užauginti paprasčiausią obuoliuką? Nuo sėklos pasodinimo į žemę, nuo šakelių puoselėjimo, jų formavimo, žemės tręšimo, laistymo ir taip toliau. Kiek metų užtrunka, kol medis užauga, įsišaknija, išskleidžia savo šakas ir galiausiai duoda vaisių?

Tačiau šiomis dienomis žmonės nori dvasingumo per penkias minutes, nori viso labo ateiti į vieną stovyklą ir transformuoti ištisų dešimtmečių traumas. Jie nenori dirbti su savimi, jie nenori laistyti savo žemės, savo daržo, jie nenori auginti savo vidinio medžio, bet vaisių nori jau dabar.

Tačiau dvasingumas – ne turgus. Nenueisite į „Maximą“ ar „Rimi“, kur ant lentynų būtų išdėta meditacija, nušvitimas, aiškiaregystė, astraliniai kūnai, mistiniai gebėjimai ir taip toliau. Dvasingumas yra puoselėjimas viduje, savo vidinio medžio laistymas.

Ir dažniausiai, ypač šiame pasaulyje, kai vartotojiškumas pasiekė naujas aukštumas ir kasdien jas plečia vis labiau ir labiau, žmonės neturi kantrybės ir neišlaukia tos akimirkos, kai dvasinės praktikos atneš tikrąją naudą.

Nes kartais viskas vyksta greitai – įvyksta trumpa transformacija. Ateina suvokimas, kad santykiai, kuriuose esate, yra toksiški ir laikas išeiti. Arba kad giminaitis piktnaudžiauja jūsų geranoriškumu ir laikas tiesiog sukurti šiek tiek atstumo. Tai paprasčiausia transformacija, kuri atlaisvina daug vietos gyvenime.

Tačiau tikroji gilioji transformacija, kai jūs atveriate širdį, paleidžiate skausmą ir fundamentaliai, iš pačių pagrindų, iš pačių šaknų pakeičiate savo gyvenimo ir buvimo kokybę, kai pereinate iš baimės į meilę, iš kančios ir skausmo į džiaugsmą ir šviesą, dažniausiai reikalauja laiko.

Kol visose savo medžio šaknyse atrasite nuoskaudas, jas paleisite, išgydysite ir jūsų medis galės atnešti tuos vaisius.

Tačiau savo vidinės būsenos puoselėjimas yra vienintelė galimybė užtikrinti, kad jūsų gyvenimas nėra veltui. Žinoma, bet kuriuo atveju gausite pamokų, kurias išsinešite ir kurios jums tarnaus. Tačiau sąmoningas ėjimas per gyvenimą, aukštųjų vertybių puoselėjimas ir praktikų atlikimas šį procesą spartina.

Taip pat, kaip galite pasėti medį vidury lauko. Ir jis galbūt užaugs, galbūt ir ne. Bet jeigu prižiūrėsite, rūpinsitės juo, laistysite, šansai žymiai didesni.

Taip ir šiame gyvenime – kuo daugiau laiko skiriate savęs pažinimui, savo vidiniams procesams, tuo daugiau galimybių jūsų viduje atsiveria. Tuo labiau jūs išlaisvėjate, tuo labiau esate įgalinti būti savimi.

Vaikystės traumos nebestabdo jūsų šiandienos pasirinkimų ir neberiboja jūsų ateities galimybių. Bet tik tuomet, kai paleidžiate ir padirbate su visu tuo. Kai matote ir puoselėjate savo vidinę būseną. Kai sąmoningai dedate pastangas ne šluostyti savo skausmo ašaras, o užkurti savo akyse ugnį.

Nors kartais reikia paleisti skausmą, reikia tai išgyventi, priimti ir paleisti. Bet ne užsistovėti. Nes užsistovėjimas reiškia stagnaciją.

O jūs čia ne tam, kad sustotumėte, o tam, kad atsiskleistumėte. Juk nė viena gėlė lauke nenori užauginti pumpuro ir niekada jo neišskleisti.

Tad puoselėkite savo vidinį medį ir klestėkite, skleiskitės ir žydėkite.

Autorius: Energoterapijos erdvė Upeta vedlys Martynas Adžgauskas

Address

Vilnius

Website

Alerts

Be the first to know and let us send you an email when Energoterapijos erdvė Upeta posts news and promotions. Your email address will not be used for any other purpose, and you can unsubscribe at any time.

Shortcuts

Share

Category