Kūno terapijos klinika

04/05/2026

Kartais atrodo, kad yra tik arba laikaisi, arba subyri. Bet gijimas vyksta kitaip.

Tai, kas vis dar skauda, dažnai nėra dabartis. Tai praeities aidas tavo kūne.

Tu esi didesnis nei tai, kas tau nutiko.

Šiandien dirbau su žmogumi, kuris skundėsi stipriomis įtampomis kakle, pečių juostoje, klubuose. Klausantis kūno, osteopatiniu būdu - įtampa “ nuvedė” link kairiosios diafragmos srity, aplink širdį.

Palietus šią vietą, kūnas tarsi „atsijungė“. Pakviečiau žmogų tiesiog pastebėti, kas vyksta, ir pabūti su pojūčiais po mano rankomis.

Pasirodė ašaros. Kūno lygmenyje prasidėjo, tai ką biodinaminėje kūno psichoterapijoje vadiname „release“ -išslaisvinimu.

Bet kartu atsirado ir kita reakcija:„Aš nebenoriu gilintis. Jau tiek visko išanalizuota, išjausta…“ kalbėjo klientė.

Štai čia susitinka du pasauliai:kūnas, kuris juda link išlaisvinimo ir protas, kuris saugo.

Tai labai subtili vieta. Kai kūnas sau, o žmogus – sau. Kai susitikti dar per anksti.

Ir tame yra daug išminties. Priklausomai nuo vidinio sužeistumo -kliento sistema ilgai, vėl ir vėl
tikrins terapeuto sustemą,- ar galiu atsiverti, ar mano pažeidžiamumui čia bus saugu ?

Gijimas nevyksta per prievartą. Jis vyksta santykyje. Per mažus žingsnius, pirmyn - atgal, per atsirandantį saugumą, per leidimą būti tiek, kiek šiandien įmanoma.

Kai pradedi suprasti savo nervų sistemą, savo reakcijas, kai kuri sau mažas ir saugias patirtis čia ir dabar, kai atsiremti mokaisi į savo resursus -viduje po truputį atsiranda daugiau vietos, atsiranda galimybė būti jautrume ir nesubyrėti.

31/03/2026

AR TIKRAI VISKAS YRA NERVŲ SISTEMA?

Pastaruoju metu psichologijos ir saviugdos erdvėje vis dažniau girdime linksniuojamą terminą: „nervų sistema“.

Jeigu kartojasi tam tikra santykių dinamika – nervų sistema.
Jeigu sunku priimti sėkmę – nervų sistema.
Jeigu sunku išbūti artume ar malonume – vėl nervų sistema.

Terminai, pasirodo, irgi turi savo madas 🙂.

Iš kūno psichoterapijos žiūros taško yra nemaža tame tiesos. Mūsų nervų sistema stipriai veikia tai, kiek gyvenimo intensyvumo galime savyje išbūti, kiek galime toleruoti artumo, gyvybingumo, džiaugsmo ar net sėkmės. Kartais žmogui išties sunkiau išbūti malonume nei įtampoje. Ir vėlgi - dėl gerbtinos priežasties.

Tačiau kartu tame slypi ir vienas pavojingas supaprastinimas.

Kai visa žmogaus patirtis pradedama redukuoti iki nervų sistemos, psichologija ima pavirsti beveik biologijos priedu. Lyg pakaktų „perreguliuoti sistemą“ ir gyvenimas savaime susitvarkys.

Ir jau tikrai - žmogus nėra tik nervų sistema.

Dirbdama biodinaminėje kūno psichoterapijoje kasdien matau, kad žmogaus vidinį pasaulį kuria daug daugiau sluoksnių: kūno patirtis, emocijos, ankstyvieji santykiai, pasąmoningi konfliktai, lojalumai šeimai, gėda, baimė būti savimi ar net baimė būti gyvam visu intensyvumu.

Tai, kas mus stabdo, nuo pokyčio, nėra tik jautri nervų sistema. Žmogus yra daug daugiau nei ji. Todėl pokytis ar gijimas nevyksta tik per metodus ir techniką, kuri „sutvarko“ nervų sistemą. Pokytis vyksta santykyje, patyrime ir lėtame kūno bei psichikos integracijos procese – ne per greitą „sistemos perreguliavimą“, o per gyvą žmogaus patirties susitikimą.

P.S. nuotraukos iš Rasa Skrabutenas vedamo seminarų ciklo “aš nesu mano charakteris - esu daug daugiau”.

20/03/2026

Leiskite savo emocijoms ir kūnui natūraliai atsipalaiduoti, atgauti gyvastį ir harmoniją.💚

Registracija pas Rita Guginė Antakalnyje: https://bookeo.com/ikta-registracija?type=221M67XPP196B02F3AE4

04/03/2026

Kviečiu paklausyti 🌿

Ar esate girdėję apie skirtingas charakterio struktūras, pavyzdžiui, rigidiška, isteriška, psichopatinė, oralinė ir panašias? Ar žinote, kuri artima jūsų prigimčiai? Ir kas įdomiausia – kaip kiekviena jų reiškiasi kūne? Kineziterapeutė ir kūno psichoterapijos praktikė, Integrat...

16/02/2026

Su Vasario 16-ąja – Lietuvos valstybės atkūrimo diena!
Tegul laisvė, vienybė ir drąsa kurti lydi mus kasdien, didžiuokimės savo šalimi, jos istorija ir žmonėmis ❤️

Su švente! 🇱🇹

13/02/2026

27/01/2026

Pavaduosiu kolegą Kineziterapeutas Algirdas Papickas šią savaitę Pilates mankštoje🤩!

Kviečiu pasimatyti -trečiadienį ir penktadienį 9:15h pilates Kūno terapijos klinika 🌻

Registracija:
https://integratyviterapija.lt/

27/01/2026

ir arba

Įtampa ir nerimas dažniausiai prasideda ne staiga ir ne „iš niekur“. Tai ilgesnio laiko PASEKMĖ, kai žmogus prisitaiko, laiko, nutyli, ignoruoja savo emocinę būseną, peržengia save įvairiom formom, ir kūnas neatpažintą vidinį pasaulį ima nešti vietoje jo.

Kūnas reaguoja anksčiau nei protas.
Dažniausi signalai, per kuriuos kūnas rodo vidinę perkrovą:
• nuolatinė raumenų įtampa (ypač kaklo, pečių, nugaros, dubens srityje);
• neramus arba sulaikomas kvėpavimas;
• širdies plakimo, spaudimo krūtinėje pojūčiai;
• virškinimo sutrikimai;
• nervų sistema nuolatinėje parengtyje, arba, priešingai, stiprus fizinis išsekimas;
• sunku „atsijungti“ net saugiose situacijose.

Šie simptomai dažnai nėra reakcija į vieną konkretų įvykį. Jie rodo, kad nervų sistema ilgą laiką veikė įtampos režimu, be pakankamo išsikrovimo ir atsistatymo.

kūno terapijoje nervų sistemos būklė gali būti įvertinama labai tiesiogiai - dirbant su stetoskopu. Klausantis plonojo žarnyno - peristaltikos, galima gana tiksliai suprasti, ar organizmas šiuo metu yra nuolatinės įtampos būsenoje, ar turi galimybę nusiraminti ir reguliuotis.

Plonasis žarnynas glaudžiai susijęs su autonomine nervų sistema. Kai žmogus ilgą laiką gyvena per didelėje apkrovoje, peristaltika dažnai tampa silpna, nereguliari arba visai nutyla. Kai nervų sistema ima rimti, atsiranda gyvas, ritmiškas vidinis judėjimas, tai vienas iš aiškių ženklų, kad kūnas pereina iš įtampos į atsistatymo būseną.

Kartais pakanka sulėtinti tempą, atkurti rutiną, grįžti į kūną per judesį, kvėpavimą, poilsį.
Tačiau neretai būna ir taip, kad kūnas -
psichika jau nebeatsistato savaime.

Į specialistą verta kreiptis tada, kai:
• simptomai kartojasi ar stiprėja;
• įtampa ar nerimas ima trukdyti kasdieniam gyvenimui;
• atsiranda jausmas, kad kūnas „nebeklauso“;
• poilsis nebeatneša ilgalaikio palengvėjimo.

Kūno (psicho)terapijoje dirbama ne su simptomų „nutildymu“, o su tuo, kaip kūnas per nervų sistemą palaipsniui gali grįžti į saugesnę, stabilesnę būseną.

Kūnas labai tiksliai rodo, kada jam per daug.
Klausimas dažnai ne “kas man negerai“, o ką ši “nuolatinė parengtis” saugo?
Svarbu neapleisti kūno signalų ir neleisti įtampoms įsisenėti, tik taip, be didelių pasekmių mes galima palaipsniui grįžti į saugesnę būseną.

Daugiau apie terapiją: https://integratyviterapija.lt/kuno-terapija-psichoterapija/
Registruotis: https://integratyviterapija.lt/

21/01/2026

Kūno psichoterapijoje nėra priešinga pralaidumui – ji yra jo sąlyga. Riba kūne sukuria labai paprastą, bet esminę būseną: „aš esu“. Iš jos gali rastis saugus kontaktas – su savimi, su kitu, su jausmu. Riba tarnauja saugumui, tapatybei ir savireguliacijai: ji leidžia kūnui atskirti, kas yra mano pojūtis, jausmas ar impulsas, o kas ateina iš išorės. Kai šios diferenciacijos nėra, kūnas neatsiveria – jis yra tarsi užliejamas. Emocijos, kito žmogaus būsena ar situacijos intensyvumas peržengia mūsų nervų sistemos galimybes jas apdoroti.

, savo ruožtu, tarnauja gyvybingumui, judesiui ir ryšiui. Jis leidžia jausmui judėti per kūną, kvėpavimui gilėti, seksualinei ir emocinei energijai cirkuliuoti laisvai. Kai terapijoje kūno riba ima jaustis – pavyzdžiui, per atramą kojose, aiškesnį kūno svorį ar kontūrą – tas pats gilus jausmas gali būti išgyvenamas be užtvindymo. Kūnas jį laiko ir kartu leidžia jam tekėti.

Be ribos pralaidumas virsta difuzija. Be pralaidumo riba virsta kūno šarvu. Todėl kūno psichoterapijoje mes ne tik dirbame su emocijomis, bet ir padedame žmogui pajusti save per kūną – savo kontūrą, atramą, ribą. Kai riba atsiranda kūne, emocijos labai dažnai pačios randa savo vietą.

Kai kalbu apie ribas kūno psichoterapijos kontekste, turiu omeny ne abstrakčią psichologinę sąvoką, o pirmiausia kūniškai patiriamą ribą. Tai yra gebėjimas jausti savo kūno kontūrą, per odą, atramą, svorį, kvėpavimą, raumenų tonusą. Iš šios patirties natūraliai kyla ir vidinė, psichologinė riba: gebėjimas atskirti savo jausmus, poreikius ir atsakomybę nuo kito. Todėl kūno riba ir vidinė riba nėra dvi atskiros temos, nes psichologinė riba remiasi kūno patyrimu. Lygiai taip pat ir pralaidumas: kūne tai reiškia gebėjimą leisti pojūčiams ir emocijoms judėti, o psichologiškai – būti paveikiamai, neprarandant savęs. Šiame kontekste riba ir pralaidumas nėra priešybės – tai dvi vieno gyvo, nuolatos besireguliuojančios kontakto pusės.

Kūno psichoterapijoje dažniausiai atpažįstama tokia seka:
1. Pirmiausia atsiranda kūno riba (pojūtis, atrama, kontūras)
2. Tada gimsta vidinė / emocinė riba
3. Tik tada galimas tikras pralaidumas – kūne ir santykyje.
Ši seka nėra kažkokia teisingas instrukcija. Ji kviečia grįžti į kūną ir leisti jam pačiam parodyti tempą. Terapiniame procese mes neskubiname nei atsivėrimo, nei pralaidumo, pirmiausia ieškome vietos, kur kūnas gali jaustis saugus būti savimi. Iš šio saugumo pamažu gimsta aiškesnės ribos, daugiau vidinės atramos ir natūralus gebėjimas jausti, būti ryšyje ir neprarasti savęs. Kūnas žino, kada jis pasiruošęs judėti toliau, o mums tereikia jo klausytis.

19/01/2026

Dalinuosi akimirkomis iš praėjusios pirmosios Lietuvos Kūno Psichoterpeutų asocijacijos - konferencijos.

Nepakartojamas renginys ir nuostabi patritis.

Šiandiena gavau žinutę iš vienos dalyvės: -
“Išsinešiau mintį apie terapijoje svarbą - autentiškumo, santykio ir tada metodo.”
Išties viskas darosi paprasta, kai į metodą telpa santykis + autentiškas ( savimi išliekantis) terapeutas. Iki savęs autentiškos darbe keliavau ilgiausia … Tegul kelionė tęsiasi😉

Dėkui mūsų nuostabiai Integratyvios Terapijos Centras erdvei ir visai administracijai - beveik 100 žmonių sutalpinti - buvo visiems ką veikti.

Didžiausias ačiū asociacijai!

Integratyvios Terapijos Centras kuno psichoterapeutu asocijacija