04/05/2026
Kartais atrodo, kad yra tik arba laikaisi, arba subyri. Bet gijimas vyksta kitaip.
Tai, kas vis dar skauda, dažnai nėra dabartis. Tai praeities aidas tavo kūne.
Tu esi didesnis nei tai, kas tau nutiko.
Šiandien dirbau su žmogumi, kuris skundėsi stipriomis įtampomis kakle, pečių juostoje, klubuose. Klausantis kūno, osteopatiniu būdu - įtampa “ nuvedė” link kairiosios diafragmos srity, aplink širdį.
Palietus šią vietą, kūnas tarsi „atsijungė“. Pakviečiau žmogų tiesiog pastebėti, kas vyksta, ir pabūti su pojūčiais po mano rankomis.
Pasirodė ašaros. Kūno lygmenyje prasidėjo, tai ką biodinaminėje kūno psichoterapijoje vadiname „release“ -išslaisvinimu.
Bet kartu atsirado ir kita reakcija:„Aš nebenoriu gilintis. Jau tiek visko išanalizuota, išjausta…“ kalbėjo klientė.
Štai čia susitinka du pasauliai:kūnas, kuris juda link išlaisvinimo ir protas, kuris saugo.
Tai labai subtili vieta. Kai kūnas sau, o žmogus – sau. Kai susitikti dar per anksti.
Ir tame yra daug išminties. Priklausomai nuo vidinio sužeistumo -kliento sistema ilgai, vėl ir vėl
tikrins terapeuto sustemą,- ar galiu atsiverti, ar mano pažeidžiamumui čia bus saugu ?
Gijimas nevyksta per prievartą. Jis vyksta santykyje. Per mažus žingsnius, pirmyn - atgal, per atsirandantį saugumą, per leidimą būti tiek, kiek šiandien įmanoma.
Kai pradedi suprasti savo nervų sistemą, savo reakcijas, kai kuri sau mažas ir saugias patirtis čia ir dabar, kai atsiremti mokaisi į savo resursus -viduje po truputį atsiranda daugiau vietos, atsiranda galimybė būti jautrume ir nesubyrėti.