15/07/2026
Vasara mums kasmet primena vieną paprastą tiesą.
Gamta nežydi todėl, kad stengiasi padaryti įspūdį.
Ji žydi todėl, kad gauna tai, ko jai reikia.
Pakanka saulės.
Vandens.
Laiko.
Tinkamos žemės.
Žmogus – ne toks jau kitoks.
Mes dažnai laukiame, kol baigsis visi darbai, kol pasirūpinsime visais kitais, kol pagaliau „atsiras laiko sau“.
Tačiau pasirūpinimas savimi nėra atlygis už gerai atliktas pareigas.
Tai sąlyga, leidžianti jas atlikti.
Poilsis, kokybiškas miegas, prasmingas darbas, judėjimas, artimas pokalbis, tyla, knyga, pasivaikščiojimas, sveikas maistas – tai ne prabanga.
Tai tarsi vanduo augalui.
Kartais psichoterapijoje girdžiu sakant:
„Neturiu laiko pasirūpinti savimi.“
Tuomet norisi paklausti:
O kaip ilgai gali žydėti augalas, kurio niekas nelaisto?
Tad gal ši vasara gali būti ne dar vienų darbų ar tikslų metas.
Gal ji gali tapti laiku prisiminti, kas maitina jūsų gyvenimą.
Ne tam, kad taptumėte kitokie.
O tam, kad galėtumėte pilniau išsiskleisti tuo, kuo jau esate.
🌿 Gražios vasaros. Nepamirškite pasirūpinti tuo, kas leidžia jums žydėti.