23/06/2026
Lėtinės ligos poveikis emocijoms ir jausmams
Dažnai diskusijose su valdžios institucijų atstovais tiek pasineriame į skaičiavimus – kompensuojamų šlapimą sugeriančių priemonių, tam išleidžiamų valstybės lėšų – kad pamirštami tie, kurie kovoja nematomą kovą su liga už savo geresnę savijautą. Turintiems šlapimo nelaikymą tenka spręsti įvairias finansines problemas, pradedant įklotų įsigijimu, higienos priemonėmis ir baigiant, bendrai, pajamų netekimo dilema dėl turimų lėtinių ligų. Visos lėtinių ligų diagnozės paveikia žmogaus psichinę savijautą. Gali kamuoti ilgalaikis liūdesys, apimti apatija, net išsivystyti depresija. Kartais žmonės netenka vilties, nes pavargsta kasdien stengtis išlikti. Jeigu jie nesulaukia pagalbos, paramos, palūžti darosi labai lengva. Manau, kad psichinio atsparumo stiprinimas turėtų būti prioritetinė darbo su pacientais kryptis.
Inkocentras teikia nemokamas konsultacijas apie kasdienę slaugą esant šlapimo ir išmatų nelaikymui. Į mus dažnai kreipiasi artimieji, kurie gyvena su turinčiais šlapimo nelaikymą. Jie visuomet papasakoja, kad jų šeimos narys yra irzlus, piktas, kad nelinkęs bendrauti. Tai akivaizdūs psichinės „nesveikatos“ požymiai. Svarbu palaikyti ir sergantįjį, ir jo artimą aplinką. Jie visi susiduria su šlapimo nelaikymo ir kitų lėtinių diagnozių sukeliamu poveikiu emocijoms bei jausmams. Dar neturime tokios kultūros, bet galbūt būtų laikas pradėti ją diegti, kai paklausus „kaip jaučiatės?“ laukiama ne tik atsakymo apie fizinius simptomus, bet ir apie emocinę savijautą. Manau, tai būtų pirmi žingsniai link kažkokių konkretesnių veiksmų stiprinant psichinę sveikatą.
Keletas patarimų, kaip išsaugoti psichinę sveikatą:
•Socialinė parama. Milijonai žmonių tvarkosi su inkontinencija atsisakydami veiklos, kad tik liktų arčiau tualeto. Toks elgesys baigiasi socialinių kontaktų praradimu. Pasiryžkite pasukti šį procesą atbuline eiga. Susiraskite veiklą, kuri jums patiktų ir galėtų į jūsų namus atvesti daugiau žmonių, pavyzdžiui, knygų klubai, mezgimo būreliai.
•Mąstymo stiliai. Dauguma iš mūsų niekada nesvarstėme, koks yra mūsų mąstymo stilius, juolabt nebandėme jo taisyti, todėl ir nežinome, kad mąstymas gali lemti žlugdančius elgesio būdus. Pavyzdžiui, daug žmonių jaudinasi dėl dalykų, kurių tikimybė iš tikro yra labai menka. Kiti negalvoja, ką sako sau, tarkim, priekaištauja, kad nesugebėjo susitvarkyti su nelaikymu. Visi turime fundamentalių įsitikinimų, apie kuriuos gal ir nežinome. Šie įsitikinimai galbūt mums gerai pasitarnavo kitais atvejais, bet ne dabar. Problemos sprendimas prasideda nuo tikslių įsitikinimų. Savigarba prasideda nuo teisingų teiginių apie save. Skirkite laiko savo mąstymo stiliui paanalizuoti. Gali paaiškėti, kad ne pro šalį kai ką pakeisti tam, kad suformuotumėte kitokį, atsigauti padedantį požiūrį į gyvenimą.
•Venkite bejėgiškumo. Kartais gyvenimo sunkumai susikrauna į krūvą ir ima atrodyti, kad negalima išvengti tokių neigiamų jausmų kaip neviltis. Dažnai užtenka imtis kokios nors veiklos – nuplauti automobilį, sutvarkyti spintą, išmaudyti šunį – bet ko, kad neigiami jausmai būtų įveikti. Kitaip sakant, padarykite ką nors, tada dar ką nors, kol bedarydami pastebėsite, jog nesate beviltiški. Ir pasijusite geriau.
VšĮ Inkocentras vadovė, gydytoja J. Misevičienė.