Teta klubas

Home
Lithuania
Vilnius
Teta klubas

Teta klubo erdvė – tai sertifikuoti ThetaHealing® seminarai, kassavaitiniai susitikimai, visiems norintiems pažinti save ir augti.

Teta klubo erdvė – tai sertifikuoti ThetaHealing® seminarai, kassavaitiniai susitikimai, visiems norintiems pažinti save, augti ir plėsti bei harmonizuoti savo realybę naudojantis unikalia ThetaHealing® metodika. Kiekvieno seminaro ir susitikimo metu turėsite galimybę į save pažvelgti giliau, susipažinti su savo daugiamatiškumu ir išmokti jį priimti, mylėti bei puoselėti. Šis klubas – jūsų asmen

inių pokyčių erdvė, padėsianti jums augti ir išlipti nesėkmių, ligų liūno, suvokti savo neatskleistų gebėjimų, idėjų, svajonių potencialą ir padėsianti atrasti būdus jų realizavimui. Teta klubo moto – Gyvenk širdimi.

Šio klubo įkūrėja Inga Heron, sertifikuota ThetaHealing® instruktorė-mokytoja, profesionali ThetaHealing® koučerė – praktikė.

05/06/2026

Keista, bet kai vyras nori išvažiuoti savaitgaliui, jis dažniausiai žiūri į kalendorių. Kai moteris nori išvažiuoti savaitgaliui, ji pradeda organizuoti tarptautinio lygio logistinę operaciją.

Staiga reikia suderinti vaikų grafiką, maistą, vežiojimus, močiutę, vyro planus, šuns nuotaiką, orų prognozę ir dar kažkaip įvertinti, ar dėl viso šito niekas nepatirs ilgalaikės emocinės žalos. Po to seka antras etapas - vidinė komisija: ar tikrai galiu, ar dabar tinkamas laikas, ar nebus savanaudiška, ar visiems tikrai bus gerai.

Ir kažkur šitoje vietoje moteris, kuri prieš dešimt minučių tiesiog norėjo kelių dienų sau, jau būna parengusi planą, kuriam ramiai būtų galima skirti metų logistinio proveržio apdovanojimą.

Keisčiausia, kad dažniausiai problema net ne logistikoje. Vaikai bus prižiūrėti, namai nesugrius, niekas nepaskelbs nacionalinės krizės. Bet kažkodėl daugeliui moterų vis dar sunku priimti labai paprastą mintį: kad norėti laiko sau yra pakankama priežastis jo turėti.

Be paaiškinimų, be pasiteisinimų, be dešimties papildomų argumentų.

Nes kartais didžiausia prabanga yra ne savaitgalis prie jūros, o jausmas, kad nereikia užsitarnauti teisės trumpam pasirinkti save.

🤍Inga Heron

03/06/2026

Keistas dalykas ta vasara.

Visą žiemą svajoji, kaip pagaliau gyvensi lėčiau. Gersi kavą terasoje, skaitysi knygas, vaikščiosi vakarais, stebėsi saulėlydžius ir būsi toks žmogus, kuris turi laiko sau.

Tada ateina birželis ir kažkaip netikėtai turi tris šventes, dvi išleistuves, keturis gimtadienius, septynis planus savaitgaliui ir vieną nuolatinį jausmą, kad kažkur turėtum būti būtent dabar.

Keisčiausia, kad vasara prasideda labai romantiškai, o paskui staiga pagauni save trečiadienį vakare bandant suprasti, ar tu šį mėnesį išvis buvai namuose, ar tik trumpam užsukdavai persirengti.

Ir vis tiek kažkas joje yra.

Tas vakaras, kai netikėtai užsibūni lauke ilgiau. Tas pokalbis, kuris turėjo trukti pusvalandį, o baigėsi po trijų valandų. Tas spontaniškas „važiuojam prie jūros?“, kuris dažniausiai tampa geriausia savaitės dalimi.

Gal todėl vasara ir nėra apie lėtesnį gyvenimą. Gal ji tiesiog primena, kad gyvenimas ne visada turi būti toks suplanuotas.

Kartais užtenka tiesiog nespėti visko.
Ir vietoj to truputį daugiau pagyventi.

🤍Inga Heron

02/06/2026

Žiūriu į šią nuotrauką ir vis dar šypsausi.

Per dvi dienas spėjome pakalbėti apie gyvenimo krizes (ne, ne apie tą vieną visuomenės skanduojamą), kūną, kuris dažnai žino anksčiau už protą, atrasti šeimos scenarijus, kurie kartais yra gerokai senesni už mus pačius, susitikti su tais savo gyvenimais, kurių taip ir neišdrįsome nugyventi ir panirti į tą keistai jautrią vietą, kur žmogus supranta: "Aš nesu sugedęs, nors kartais taip jaučiuosi."

O jei rimtai — labai myliu tokius seminarus.
Ne todėl, kad juose kalbu. O todėl, kad juose matau, kaip žmonės po truputį grįžta pas savo tikrumą.
Ir kiekvieną kartą tai atrodo kaip mažas stebuklas.

Ačiū visiems, kurie savaitgalį buvo kartu seminaro „Sąmonės architektūra:KRIZĖ“ kelionėje.

Buvo gilu, gyva, jautru ir labai tikra. ❤️

Inga Heron

01/06/2026

Vaikai negirdi, ką sakai.
Jie gyvena, kaip gyveni.

Kartais tėvai labai stengiasi vaikui paaiškinti, kaip svarbu būti ramiam, pasitikėti savimi, nebijoti klysti, mokėti ilsėtis ir nepervargti. O tuo pačiu metu patys valgo vakarienę stovėdami, atrašinėja į žinutes beveik prieš miegą ir kas kelias dienas tyliai pasako: „aš nebeturiu jėgų.“

Keistas dalykas su vaikais tas, kad jie daug mažiau klauso žodžių, nei mes norėtume tikėti. Bet jie labai gerai jaučia atmosferą.

Mato, kaip tu kalbi su savimi. Kaip reaguoji į stresą. Kaip ilsiesi. Ar apskritai ilsiesi. Kaip myli. Kaip pyksti. Kaip pavargsti. Ir kažkur tame po truputį išmoksta, ką reiškia būti žmogumi.

Kartais net truputį juokinga. Bandai vaikui aiškinti, kad nereikia tiek sėdėti telefone, ir tuo pačiu automatiškai pats pasiimi telefoną vidury pokalbio su juo.

Arba sakai:
„nereikia taip nervintis“, kol pats penktą kartą per dieną atsidusdamas ieškai telefono, kuris visą laiką buvo tavo rankoje.

Ir gal todėl vaikams dažniausiai nereikia tobulų tėvų.

Jiems daug labiau reikia gyvų.
Tokių, kurie moka atsiprašyti. Moka apkabinti. Moka kartais nežinoti. Moka sustoti. Ir bent truputį leidžia sau gyventi ne tik „režime“.

Nes vaikas labai greitai pamirš, ką jam sakei.
Bet labai ilgai prisimins, kaip šalia tavęs jautėsi gyvenimas.

Inga Heron
Vaizdai ir mintys iš Etiopijos 🙏

29/05/2026

Vienu metu vaikystėje atrodė, kad suaugę žmonės viską supranta.
O tada užaugai ir pamatei, kad visi tiesiog labai įtikinamai vaikšto su kavos puodeliais ir apsimeta žinantys, ką daro.

Keisčiausia, kad vaikystėje suaugę žmonės atrodė kaip kažkokia galutinė žmogaus versija:
Ramus.
Stabilus.
Pasitikintis savimi.

Toks žmogus, kuris tikrai žino, ką valgyti vakarienei, kaip tvarkyti gyvenimą ir kodėl bankai skambina.

O tada pats tampi tuo „suaugusiu žmogumi“. Ir staiga supranti, kad didžioji gyvenimo dalis vyksta maždaug taip:
atsidarai laptopą labai rimtu veidu, nors viduje realiai galvoji: „na gerai… ir ką dabar.“

Kartais suaugęs žmogus šiandien gali:
- mokėti mokesčius,
- vesti susitikimą,
- kalbėti apie investicijas,
- ir tuo pačiu googlinti: „kodėl jau trečią dieną liūdna be priežasties.“

Ir kažkaip labai juokinga suvokti, kad visi tie žmonės, kurie vaikystėje atrodė tokie užtikrinti, tikriausiai irgi tiesiog improvizavo.
Su savo nerimais.
Nuovargiais.
Santykiais.
Nepasitikėjimu savimi.
Ir tais momentais, kai stovėjo parduotuvėje žiūrėdami į cukiniją ir visiškai nebežinantys, ką apskritai žmonės gamina vakarienei visą likusį gyvenimą.

Gal todėl suaugusio žmogaus ramybė dažnai nėra „aš viską suprantu“.
Dažniau tai: „gerai… kažkaip išspręsim.“

Ir gal tikras užaugimas prasideda ne tada, kai pagaliau viską žinai.
O tada, kai nustoji tikėtis, kad kažkas kitas slapta turi visus atsakymus.

Inga Heron

27/05/2026

Kartais atrodo, kad šiandien žmogus nebegyvena.
Jis nuolat save optimizuoja.

Ryto rutina. Vakaro rutina. Kvėpavimas. Manifestacijos. Ledinės vonios. Žingsniai. Vanduo. Dopaminas. Nervų sistema. Produktyvumas. Emocinis intelektas. Dar truputį magnio. Dar vienas podcastas apie „geriausią savo versiją“.

Ir visa tai kažkuriuo momentu pradeda priminti labai brangų, estetišką nuovargį.
Keisčiausia, kad daugelis visa tai pradeda ne todėl, jog blogai gyvena.
O todėl, kad pradeda bijoti gyventi „nepakankamai teisingai“.

Vieną dieną pagauni save geriant papildus, klausant podcasto apie vidinę ramybę ir tuo pačiu stresuojant, kad jau trečią vakarą iš eilės nespėjai pamedituoti.

Ir tame yra kažkas truputį absurdiškai žmogiško.

Kartais atrodo, kad gyvenimas virto nesibaigiančiu projektu:
„Kaip tapti geresniu žmogumi.“

Tik problema ta, kad tame projekte žmogus kažkaip vis rečiau sau leidžia tiesiog pabūti žmogumi.
Ne tobulėjančiu.
Ne augančiu.
Ne transformuojamu.
Tiesiog gyvu.

Ir gal todėl vieną dieną pavargsti ne nuo gyvenimo. O nuo nuolatinio jausmo, kad dar vis turi tapti kažkuo geresniu, nei esi dabar.

Inga Heron

25/05/2026

Žmonės šiandien labai laukia motyvacijos.

Lyg ji vieną rytą turėtų ateiti, atsisėsti ant lovos krašto ir pasakyti:
„Na ką, šiandien pagaliau viską norėsi daryti.“

Todėl žmogus žiūri video apie produktyvumą vietoj to, kad pradėtų. Perka naują užrašinę, nes ši jau „nebeįkvepia“. Persidėlioja planus, programėles, rytines rutinas ir kažkur labai tyliai tikisi, kad vieną dieną atsibus kaip žmogus, kuriam viskas natūraliai gaunasi.

Tik keisčiausia, kad didžioji gyvenimo dalis dažniausiai vyksta ne tada, kai esi motyvuotas. O tada, kai tiesiog pavargęs atsisėdi ir vis tiek kažką pradedi.

Mačiau kartą sporto klube vaikiną, kuris gal penkias minutes stovėjo prie bėgimo takelio ir rinkosi muziką. Tada dar vandens atsigėrė. Tada kažką atrašė telefone. Atrodė, lyg žmogus lauktų labai ypatingos vidinės būsenos prieš pradėdamas bėgti.

O paskui, trumpam žvilgtelėjęs į laikrodį, tiesiog nuėjo atgal į persirengimo kambarį.

Ir kažkaip juokingai pažįstamas pasirodė tas momentas.
Nes kartais mes visi truputį laukiam, kol tapsim žmonėmis, kuriems nebereikės savęs įkalbinėti gyventi.

Bet gal problema ne ta, kad trūksta motyvacijos.
Gal problema ta, kad žmogus šiandien per daug išmoko laukti jausmo prieš veiksmą. Nors gyvenimas dažniausiai prasideda kaip tik po jo.

Inga Heron

22/05/2026

Kartais užtenka penkių minučių telefone, kad pradėtum jaustis atsilikęs nuo savo paties gyvenimo.

Vienas nusipirko namą. Kita išskrido į Balį. Trečia pradėjo verslą, nubėgo pusmaratonį ir kažkodėl dar turi emocinį balansą. O tu tuo metu sėdi su atšalusia kava ir galvoji, ar šiandien bent jau atsakei į svarbiausius laiškus.

Ir blogiausia net ne pavydas.
Blogiausia tas keistas jausmas, kad visi kažkaip suprato gyvenimą greičiau už tave.

Kartais atrodo, kad aplink visi juda labai aiškia kryptimi. Žmonės kažką kuria, atranda save, „išeina iš komforto zonos“, keliauja, sportuoja, medituoja, geria žalius kokteilius ir, sprendžiant iš interneto, dar spėja normaliai išsimiegoti.

O tada trumpam pakeli akis nuo telefono ir pamatai savo gyvenimą tokį, koks jis yra dabar. Ne instagraminį. Tikrą.

Su neatsakytais laiškais, keistu nuovargiu, mintimis „reikėtų susiimti“, vakariene iš to, ką radai šaldytuve, ir tuo vienu megztiniu, kuris jau seniai tapo emocinės paramos sistema.

Ir kažkur tame labai lengva pradėti galvoti, kad vėluoji.
Kad turėtum būti toliau.
Aiškiau.
Sėkmingiau.
Ramesnis.
Laimingesnis.
Bent jau labiau „susitvarkęs“.

Mačiau kartą merginą traukinyje, kuri visą kelią scrollino telefoną. Kartais jos veidas trumpam sustingdavo ties kažkokia nuotrauka — lyg sekundę būtų bandžiusi pasimatuoti svetimą gyvenimą ant savojo. Paskui ji trumpam pažvelgė į lango atspindyje matomą save, užrakino telefoną ir labai tyliai atsiduso.

Toks mažas, beveik nepastebimas atodūsis.

Lyg žmogus trumpam pavargtų būti ne ten, kur yra.

Ir gal problema net ne tame, kad mes lyginamės.
Gal problema tame, kad per ilgai žiūrėdami į svetimą tempą, po truputį prarandam savo. Nes ne visi vėluoja į gyvenimą. Kai kurie tiesiog eina savu tempu.

Inga Heron

20/05/2026

Kažkaip keista, kad vaikystėje gimtadieniai atrodė kaip augimas, o dabar labiau primena trumpą sustojimą vidury viso bėgimo.

Vieną dieną tiesiog pagauni save stovint virtuvėje su arbata rankoje ir galvojant:
„Palauk… o kiek man iš tikrųjų metų širdyje dabar?“

Nes kūnas kartais jau nori ramybės, saulės vonių ir kad niekas nerašytų po 21 valandos…, bet tuo pačiu dar vis yra ta dalis tavęs, kuri nori spontaniškai nusipirkti lėktuvo bilietą, pradėti naują gyvenimą arba bent jau naują užrašinę.

Ir gal su metais žmogus netampa toks jau labai „susitvarkęs“, kaip visi žadėjo.
Tiesiog išmoksta šiek tiek ramiau nešioti savo chaosą.

Šiandien kažkaip nesinori didelių išvadų.

Tik labai gera žinoti, kad per visus gyvenimo nuotykius, skrydžius, projektus ir „ką aš čia darau šiame savo gyvenime“ momentus, vis dar esu savimi.

Ir, panašu, visai neblogoje kompanijoje. Ačiū tiems, kurie vienu ar kitu metu ėjote ir einate šalia. 🤍

Inga Heron

Address

Šeimyniškių 19А
Vilnius
LT-09312

Website

https://www.tetaklubas.lt/

Alerts

Be the first to know and let us send you an email when Teta klubas posts news and promotions. Your email address will not be used for any other purpose, and you can unsubscribe at any time.

Contact The Business

Send a message to Teta klubas:

Shortcuts

Want your business to be the top-listed Health & Beauty Business in Vilnius?