Psichologė-psichoterapeutė Kristina Paradnikė

15/08/2026

Sakyčiau, gan pozityvi knyga apie žmones, kur vienas santykyje bėga ir traukiasi, o kitas vejasi (pozityvi, nes pavyzdžiai gan švelnūs lyginant su kaip kartais būna porose). Daugelis pavyzdžių apskritai iš darbo su poromis, kas jau savaime reiškia bent lašą pozityvumo, jei vengiantis partneris bent iš dalies pripažįsta, kad atsitraukinėja, o besivejantis - kad kartais perspaudžia su reiklumu.

(Beje, knyga parašyta gana seniai ir joje daug kalbama apie „nutolusį vyrą“ bei „artumo siekiančią žmoną“, pats aprašomas santykių mechanizmas tikrai nebūtinai susijęs su lytimi 🤓)

Knygoje daugiausiai dėmesio skiriama modeliui, kur kuo vienas partneris labiau bėga, tuo kitas labiau vejasi (siekia emocinio artumo, pokalbio, bendrumo ar pokyčio). Atsitraukiantis partneris konfliktą, emocinius ar gilesnius pokalbius gali išgyventi kaip spaudimą, todėl renkasi vengimą, užsidarymą ar pasinėrimą į kitas veiklas. Artumo siekiantis partneris tai patiria kaip abejingumą ir ima dar aktyviau kalbinti, įtikinėti, kritikuoti ar reikalauti pokyčio. Taip abu, net to nenorėdami, sustiprina vienas kito elgesį.

Šis atstumas gali persikelti ir į seksualinį santykį. Seksas gali išlikti, tačiau nebūtinai reikšti emocinį artumą: fizinis kontaktas tampa atskirtas nuo švelnumo, pažeidžiamumo ir emocinio ryšio. Kitu atveju seksualinio artumo apskritai vengiama, nes jis kartu reiškia ir emocinį atsivėrimą. Artumo siekiantis partneris tuomet gali vienu metu ir trokšti sekso, ir jo vengti, nes fizinis artumas be emocinio ryšio palieka dar didesnį vienišumo jausmą.

Ilgainiui abu partneriai gali pradėti jaustis aukomis. Vienas galvoja: „Kad ir ką daryčiau, jam/jai manęs negana“, o kitas – „Kad ir kaip stengiuosi, jam/jai mūsų santykis nerūpi.“ Problema tampa nebe vien konkrečios situacijos, o įsitikinimas, kad dėl mano savijautos ir santykio pokyčio pirmiausia turi pasikeisti kitas žmogus.

Viena iš esminių knygos minčių – nustoti prisiimti atsakomybę už partnerio pasikeitimą bei emocijas ir susigrąžinti atsakomybę už save. Partnerio elgesys gali skaudinti, tačiau jo nuomonė ar emocinis atsitraukimas neturi tapti savivertės matu, jie yra tik “kreivo veidrodžio - vyro netikslios nuomonės” - atspindys, o ne tai, kas žmona yra iš tikrųjų 🩵

Ko knygoje nerasite - kalbų apie skyrybas 🙄 knygos autorius bent keliose vietose mini religiją, gal vertybinis knygos pagrindas ir nulemia, kad kalbama daugiau ne apie griežtas ribas (ir nėra net tokio skyriaus, kur svarstytu skirtis ar ne), bet rašo daugiau apie rūpinimąsi savimi, asmeninį augimą, susitaikymą (bet NE pasidavimą!!), ryšio stiprinimą, ir atleidimą.
Šiaip knygą rekomenduočiau poru terapeutams, poroms, kur ne vienas, o ABU bent po kažkiek mato prasmę augti ir taisyti ryšį, taip pat žmonėms, kuriems priimtina, kad minimos su religija susijusios vertybės ir mintys.

10/08/2026

Gyvenimo tiesoa iš knygos “Keturi tūkstančiai savaičių” 🤓 viena iš top man labiausiai patikusių knygų psichologijos temomis 🥰 laikas - negrįžtamas resursas ir atiduoti jį verta ten, kur prasminga: mokymuisi, santykiams, savirealizacijai, malonumui ar bet kam kitam, kas ASMENIŠKAI vertinga ir prasminga.

28/07/2026

Kokią gerą mintį šiandien perskaičiau skaitinėdama apie vaikus ir ju smegenis (be tinka tai ir suaugusiems): boredom is not an emergency. Nuobodulys ne nelaimė, ne krizė ir ne katastrofa. Galima leisti vaikui (ir sau) su juo būti. Ką dažnai daro tėvai išgirdę iš vaikų “Man nuobodu!!” - sunerimę puola spręsti - siūlo sprendimus, vardina veiklas, puola linksminti arba atkiša telefoną ar plenšetę 😬 sprendimų atveju iš vaiko atimama savarankiškumo galimybė, ekranu atveju - trikdomos dopamino sistemos ir vaikas kitokio sprendimo kaip ekranai ir nebeįsivaizduoja.

Ką verta daryti vietoj to - ugdyti vaiko toleranciją neapibrėžtumui ir:
🩵 atspindėti: uff, tikrai, suprantu, kad nuobodu
🩵 priimti: girdžiu tave, žinai, tas nuobodulys kartais užeina ir praeina
🩵 jei labai labai norisi, paklausti: o ką norėtum veikti, kol nuobodu?
🩵 jei norisi dar kitaip: pagalvok, o kai praeis nuobodulys, kuo užsiimsi?

O šiaip, nuobodulys neretai yra erdvė, kur atsiranda pačios kūrybiškiausios idėjos ☺️ verta turėti šiek tiek pasitikėjimo vaiku, kad pats sugalvos, kuo užsiimti. Ir pabuvimas nuobodulyje (ar nuobodžiame laukime) tiesiog leis kūnui patirti, kad NEREIKIAI SKUBIAI kažko imtis viena dėl to, kad nuobodu. O šitas įgūdis labai praverčia paauglystėje ir net suaugus (kai yra rizika, kad sunkumas išbūti nuobodulyje + impulsyvumas sukurs visai rimtus sunkumus).

O ir sau verta priminti: ne tragedija šiek tiek panuobodžiauti. Nebūtina scrolinti per begalinius reelsus vos tik pajutus nuobodulio diskomfortą. Galima leisti sau tiesiog pabūti.

18/07/2026

Ištrauka iš ryto skaitinių 🤓👇🏻
“[…] pasukate vienu iš trijų kelių: liūdesio, pykčio arba džiaugsmo. […]
Dauguma į depresiją linkusių žmonių renkasi liūdesio kelią. Automatiškai padarote išvadą, kad kritikas teisus. Nė kiek nesuabejojęs imate galvoti, kad suklydote. Tada dėl įvairių mąstymo klaidų išpučiate pastabą. Galbūt perdėtai apibendrinate ir nusprendžiate, kad visas jūsų gyvenimas – tai virtinė klaidų. Gal prisiklijuojate sau etiketę „visiškas nevykėlis“. Būdamas perfekcionistas trokštate būti be trūkumų, todėl tikriausiai nuspręsite, jog klaidos įrodo, kad – esate nieko vertas. Dėl šių mąstymo klaidų jus apims depresija, prarasite savigarbą. Jūsų atsakymai kritikui bus bejėgiai, pasyvūs, rodantys jūsų norą išvengti konflikto ir atsitraukti.
Galite eiti pykčio keliu. Ginsitės nuo grėsmės pasirodyti netobulas, bandysite įtikinti kritiką, esą jis pats – monstras. Užsispyręs atsisakysite pripažinti bet kokią savo klaidą, nes dėl perfekcionistinių standartų tai būtų tolygu pripažinti, kad esate niekam tikusi žemės kirmėlė. Taigi žeriate kaltinimus manydamas, kad geriausia gynyba yra geras puolimas. Širdis dažosi, hormonai plūsteli į kraują ir jūs pasirengiate kovai. Įsitempia kiekvienas raumuo, dantys sukąsti. Rėždamas kritikui savo teisųjį pasipiktinimą kurį laiką jaučiatės pakylėtas. Parodysite jam, koks niekam tikęs mėšlo gabalas yra! Deja, jis nesutinka ir ilgainiui jūsų protrūkis kenkia jums pačiam, nes apkartina santykius.
Trečiajam keliui reikia, kad gerbtumėte save ar bent jau taip elgtumėtės. Jis pagrįstas prielaida, kad esate vertingas žmogus, kuris neprivalo būti tobulas. Kai sulaukiate kritikos, jūs spontaniškai imate tyrinėti. Ar kritikoje yra bent krislas tiesos? Ką tiksliai padarėte, kad sulauktumėte priekaištų? Ar tikrai apsikvailinote?
Kai uždavėte daugybę nesmerkiančių klausimų ir tiksliai apibrėžėte problemą, galite pasiūlyti sprendimą. Jeigu siūlomas kompromisas, galite derėtis. Jeigu akivaizdžiai buvote neteisus, galite tą pripažinti. Jei suklydo kritikas, galite tą parodyti taktiškai.”

Iš D.Burns “Geros nuotaikos vadovas”

04/07/2026

Nežinau kaip atrodo jūsų socialinių tinklų turinys, bet man paskutinius mėnesius algoritmai mėto visko labai daug apie suaugusiųjų, o ypač moterų, ADHD 😃 ta proga pasigilinau, ką sako tyrėjai (pora nuorodų posto gale) 🤓

Kas pastebima tyrėjų:
- Suaugusių moterų ADHD dažnai atrodo kitaip nei stereotipiškai įsivaizduojamas ADHD. Vietoj ryškaus išorinio hiperaktyvumo dažniau matomi dėmesio simptomai, emocijų reguliacijos sunkumai, vykdomųjų funkcijų sutrikimai, nerimas, nuolatinis vidinis įsitempimas, pervargimas ir (neretai perfekcionistiškos) pastangos „susitvarkyti“, kad išoriškai viskas atrodytų gerai.
- Dėl to moterų ADHD dažnai lieka nepastebėtas, diagnozuojamas pavėluotai arba painiojamas su kitais sutrikimais — pavyzdžiui, nerimo sutrikimais, depresija ar valgymo sutrikimais. Šios gretutinės būklės gali užmaskuoti ADHD, todėl moteris ilgą laiką gali gydytis pasekmes, bet negauti pagalbos pagrindiniai sunkumų priežasčiai - ADHD.
- Svarbus aspektas — ciklinių hormonų svyravimų įtaka ADHD simptomams. Menstruacinio ciklo metu dėmesys, energijos lygis, emocijų reguliacija ir kasdienis funkcionavimas gali reikšmingai kisti. Ypač sudėtinga gali būti priešmenstruacinė fazė, kai kai kurioms moterims sustiprėja ADHD simptomai, emocinis jautrumas, išsekimas ar net priešmenstruacinio disforinio sutrikimo (PMDD) simptomai (čia pridursiu iš kito, kažkada anksčiau skaityto tyrimo, kurio dabar nuorodos neradau 😀 kad kai estrogenas krenta pas moteris, tai, pvz., ir vaistai ADHD veikia prasčiau).
- Vertinant ADHD ir padedant su ADHD simptomais svarbu neapsiriboti vien bendrais diagnostiniais kriterijais (kurie dažniausiai remiasi tuo, kaip ADHD reiškiasi vyrų tarpe). Reikalingas platesnis ir į lyčių skirtumus atsižvelgiantis žvilgsnis, kuris apimtų ir emocijų reguliaciją, gretutinius psichikos sveikatos sutrikimus bei tai, kaip gali veikti hormonai.

Beje, tyrimuose labai daug kalbama apie medikamentus, tačiau pagalba sau gali apimti kur kas daugiau – psichoterapiją, fizinį aktyvumą, kasdienės rutinos pokyčius, emocijų reguliavimo įgūdžių stiprinimą, savo organizmo veikimo supratimą ir t.t. ☺️

Minėti tyrėjai:
> McTaggart, J., Thorell, L., Skoglund, C., Envall, N., & Källner, H. K. (2026). “Controlled by female hormones”: A qualitative interview study of Swedish women’s experiences of gender-specific aspects of life with ADHD. Journal of Attention Disorders, 30(7), 795–806. Doi: 10.1177/10870547261427555
> Oroian, B. A., Costandache, G., Popescu, E., Nechita, P., & Szalontay, A. (2024). The uncharted territory of female adult ADHD: A comprehensive review. European Psychiatry, 67(S1), S299–S300. Doi: 10.1192/j.eurpsy.2024.624

23/06/2026

Tarp visų puikių patyrusių kolegų šioje programoje dėstau kartkartėmis dar ir aš 🤓 ir prieš eilę metų ir pati šią programą mokiausi ir baigiau 🤓🥳🤩 besvarstantiems ir besidomintiems kryptinga, mokslu grįsta ir labai įvairiapusiška terapine kryptimi kognityvine elgesio terapija - puiki proga studijuoti ir gauti begalinę asmeninę naudą ir naudą savo klientams 😎

04/06/2026

Knygoje autorė nagrinėja, kaip tėvų, senelių ir net ankstesnių kartų patirtys gali veikti dabartinį žmogaus vidinį (ir išorinį) gyvenimą. Knyga įtrauki, įžvalgi, gausi pavyzdžių ir lengvai skaitoma, ji apie savęs pažinimą ir galimybę - atpažinus - nutraukti skaudžių patirčių perdavimo grandinę. Kiekvieno skyriaus gale yra klausimų savirefleksijai - jie man labai patiko 🤓 aišku, be terapijos sunku būtų tiek išsigvildenti save kaip knygoje pateiktuose pavyzdžiuose, bet tiek knyga, tiek klausimai joje gali būti puiki pradžia (ar papildymas) savo traumų supratime ir perdirbime ☺️

Pora citatų (bet knygoje daug visko daugiau ir giliau nei čia cituoju 😎😃):

“Vaikystėje matomi elgesio modeliai (pavyzdžiui, kaip tėvai bendrauja tarpusavyje ar kalba vienas apie kitą) lemia, kas mums suaugus santykiuose atrodys normalu, įprasta ir savaime suprantama. Jei nuodugniai neištirsime to, ką regėjome, jei nesuabejosime tokio elgesio teisingumu ir aklai seksime tėvų pavyzdžiu, nesuvoksime, kas vyksta mūsų gyvenime.”

“Vaikystėje matomi elgesio modeliai (pavyzdžiui, kaip tėvai bendrauja tarpusavyje ar kalba vienas apie kitą) lemia, kas mums suaugus santykiuose atrodys normalu, įprasta ir savaime suprantama. Jei nuodugniai neištirsime to, ką regėjome, jei nesuabejosime tokio elgesio teisingumu ir aklai seksime tėvų pavyzdžiu, nesuvoksime, kas vyksta mūsų gyvenime.”

Dar ne citata, bet šiaip užsilikusi mintis: jei vaikas nepatyrė tėvų meilės, sunkiai ją suaugęs patiria ir iš kitų (ir pasikartojančiai atsiduria santykiuose, kur kiti tarsi tą nemylimumą mato, atstumia vaiką/žmogų). Vadinasi, myli vaiką - potencialiai ir augs turėdamas geresnius ryšius 😊

Ir šiaip visko dar knygoje buvo, ir apie traumas augant, ir apie kartų traumas (kaip persikelia iš kartos į kartą), ir šeimos paslapčių potencialiai galinčius užsilikti pėdsakus. Svarbiausia, labai skaitomai parašyta ir atrodo, kad rašė žmogus žmonėms 😃 didelė vertybė knygoje, kai kažkaip paskutiniu metu užtaikiau ant paviršinių AI sugeneruotu knygelių 🤨

18/05/2026

Ištraukos iš klasikos - knygos “Pykčio šokis” 🤓🙂
Daug visokių vertingų minčių apie pyktį ir atsakomybės už save (ir savo ribas santykiuose) prisiėmimą. Skirta labiausiai moterims (angliškai net ir pavadinimas apie moteris 😄 )
Man patiko mintis, kad kaltini kitą - vis tiek jį gini (jei nieko nekeiti). Nutyli - irgi gini, jei nieko nekeiti ☺️ yra apie ką pamąstyti :) sakyčiau verta šios knygos skaitymą poruoti su N. Tawwab knyga apie ribas 😊

15/05/2026

Šiandien klausiausi įdomios konferencijos apie obsesinį kompulsinį sutrikimą (OCD). Pranešėjai kalbėjo apie gydymui sunkiai pasiduodantį OCD, gydymo būdus, vaikų OCD ir dar daug visko. Konferencija buvo pagrinde psichiatrams, tai buvo įdomu pažiūrėti, kaip atrodo medikų konferencijos ir apie ką jose šnekama 😃🤓🤩
Užsilikę dalykai:
- Kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo mažesnė atkryčio tikimybė;
- Bet koks gydymas geriau už jokio gydymo (kaip ir akivaizdu 😃 bet būna žmonės nesikreipia pagalbos ir dėl to nukenčia)
- Daug visko pripasakojo kokie vaistai kaip ir kiek veikia. Kas pasirodė svarbu man - neskubėti nutraukti ar keisti vaistų. Ir dar vis lektoriai minėjo sunkumų vertinimo svarbą, kad pacientui atrodo gydymas neveikia, tai gal veikia bent kažkiek ir tai matosi vertinant pakartotinai.
- Daug šnekėjo apie uždegimus kūne ir jų sąsajas su OCD. Čia man iš viso įdomu, nes jie siejasi ir su kitais emociniais sunkumais. Pabrėžta, kad skirtingi vaistai (pvz skirtingi SSRI ir pan) skirtingai veikia su uždegimu susijusius rodiklius, kas buvo įdomu ir nauja.
- Jau labai mažiems vaikams būna OCD. Gali turėti ir darželinukai. Kuo anksčiau gauna pagalbą, tuo geresnės prognozės ateičiai. Pabrėžta šeimos nariu prisitaikymo reikšmė (kai tėvai gyvena pagal ritualus pvz ir blogėja dėl to situacija). Ir apskritai pabrėžta, kaip svarbu suprasti šeimos istoriją - padeda diagnozuojant.
- Galiausiai, pamineta, kad jei OCD eina kartu su obsesiniu kompulsiniu asmenybės sutrikimu - prognozės prastesnės. Abskritai kalbėjo daug apie tai, kaip OCD kartu eina su kitais sunkumais. Pvz., berniukams dažniau su ADHD, paauglėms mergaitėms - su depresija, valgymo sutrikimais.

O šiaip, kiekvienas klientas su savo ypatybėmis ir sunkumais. O konferencija įdomi, džiaugiuos, kad nuėjau 🤩🤓

04/05/2026

Kas negalėjote sudalyvauti tiesiogiai - galimybė įsigyti ir peržiūrėti įrašą :)

Paauglių depresija – tai ne trumpalaikis liūdesys ar „paaugliška nuotaika“, o rimtas emocinės sveikatos sutrikimas. Depresija gali pasireikšti užsitęsusia prislėgta nuotaika, dirglumu, motyvacijos stoka, miego ar apetito pokyčiais, atsiribojimu nuo draugų ir veiklų. Negydoma depresija ima trukdyti mokslams, santykiams ir gali didinti savęs žalojimo riziką, todėl svarbu ją atpažinti ir laiku suteikti pagalbą. Šie mokymai skirti pristatyti kognityvinės elgesio terapijos (KET) metodus bei galimybes paaugliams, kurie patiria depresija. KET yra mokslu grįsta ir struktūruota terapinė kryptis, turinti nemažą potencialą padėti paauglių depresijos atveju.



Mokymų temos:

Kas yra paauglių depresija ir kaip ją atpažinti
Depresijos rizikos veiksniai ir komorbidiškumas
Depresijos gydymo galimybės
Kognityvinės elgesio terapijos (KET) ypatumai ir privalumai
KET pritaikymas dirbant su depresiškai paaugliais: sesijos ir terapijos struktūra
Darbo su depresiškais paaugliais pradžia: susipažinimas su paaugliu ir jo sunkumu, terapinio ryšio mezgimas, tikslų kėlimas
Depresijos atvejo formuluotė
Terapinio darbo su depresiškais paaugliais įrankiai - darbas su mintimis, elgesio intervencijos ir kiti metodai
Terapijos užbaigimas

Virtualūs mokymai visiems besidomintiems psichologija ir saviugda