Psichologė-psichoterapeutė Kristina Paradnikė

Psichologė-psichoterapeutė Kristina Paradnikė Psichologė, KET psichoterapeutė, lektorė, tekstų autorė

Kas negalėjote sudalyvauti tiesiogiai - galimybė įsigyti ir peržiūrėti įrašą :)Paauglių depresija – tai ne trumpalaikis ...
04/05/2026

Kas negalėjote sudalyvauti tiesiogiai - galimybė įsigyti ir peržiūrėti įrašą :)

Paauglių depresija – tai ne trumpalaikis liūdesys ar „paaugliška nuotaika“, o rimtas emocinės sveikatos sutrikimas. Depresija gali pasireikšti užsitęsusia prislėgta nuotaika, dirglumu, motyvacijos stoka, miego ar apetito pokyčiais, atsiribojimu nuo draugų ir veiklų. Negydoma depresija ima trukdyti mokslams, santykiams ir gali didinti savęs žalojimo riziką, todėl svarbu ją atpažinti ir laiku suteikti pagalbą. Šie mokymai skirti pristatyti kognityvinės elgesio terapijos (KET) metodus bei galimybes paaugliams, kurie patiria depresija. KET yra mokslu grįsta ir struktūruota terapinė kryptis, turinti nemažą potencialą padėti paauglių depresijos atveju.



Mokymų temos:

Kas yra paauglių depresija ir kaip ją atpažinti
Depresijos rizikos veiksniai ir komorbidiškumas
Depresijos gydymo galimybės
Kognityvinės elgesio terapijos (KET) ypatumai ir privalumai
KET pritaikymas dirbant su depresiškai paaugliais: sesijos ir terapijos struktūra
Darbo su depresiškais paaugliais pradžia: susipažinimas su paaugliu ir jo sunkumu, terapinio ryšio mezgimas, tikslų kėlimas
Depresijos atvejo formuluotė
Terapinio darbo su depresiškais paaugliais įrankiai - darbas su mintimis, elgesio intervencijos ir kiti metodai
Terapijos užbaigimas

Virtualūs mokymai visiems besidomintiems psichologija ir saviugda

Savaitgalį dalyvavau metinėje LKETA konferencijoje, ir daug visko pasiklausiau, ir dar pati spėjau pašnekėti apie pozity...
12/04/2026

Savaitgalį dalyvavau metinėje LKETA konferencijoje, ir daug visko pasiklausiau, ir dar pati spėjau pašnekėti apie pozityviosios psichologijos ir kognityvinės elgesio terapijos sąsajas 🤓😎🧐
Daug visko naudingo išgirdau, dalinuosi top užstrigusiomis kolegų mintimis ir ką apie tas mintis mąsčiau:
- Pozityvios emocijos nėra kažkas priešingo negatyvioms emocijoms ir tiek vienoms, tiek kitoms reikia dėmesio terapijoje (A. Arntz) - šita mintis labai ir apie mano pačios pranešimą. Su tiek daug visko pozityvaus iš tiesų galima dirbti terapijoje, juk emocinė sveikata ne tik apie sunkumo nebuvimą, ji ir apie stiprėjimą, augimą, klestėjimą, resursus ir malonių emocijų išgyvenimą 🙂
- Ne tiek svarbu, kad nerimas išnyktų, svarbu, kad grįžtų funkcija (D. Jakučionis) - man ši mintis ypač rezonavo, daug žmonių galvoja, kad norėtų nerimo (ar kitų nesmagių emocijų) nebejausti, bet nebūtinai tos nesmagios emocijos dings suvisam ir visiškai (o ir šiaip kur joms dingti taip pagalvojus 🤨). Svarbu, kad žmogus gyvena taip, kaip jam norisi ir svarbu ir prasminga ir vertinga, net jei tenka patirti nemalonių emocijų (tuo pačiu aišku jų nenuneigiame, čia daugiau apie realistišką lūkestį: GALI kilti tos emocijos ir GALIM vis tiek gyventi gyvenimą 😊)
- Įsitraukimas į hiperfiksacijas yra svarbus resursas, nes tai suteikia energijos, džiaugsmo, padeda atstatyti resursus (R. Janavičius). Man šitas pranešimas apie neurodivergenciją apskritai buvo be galo įdomus, praplėtė matymą ir tikiuosi galėsiu darbe panaudoti 🧐
- Na ir galiausiai dar patiko N. Silienės mintys apie vyresnio amžiaus žmonių terapiją ir jos specifiškumus, nėra vyresni žmonės nei tiek depresuoti, nei izoliuoti, nei pasyvūs, kaip kartais galėtų atrodyti, smegenys neuroplastiškos visą gyvenimą, vyresni žmonės puikiai gali pasitikėti savimi, turėti ryšių, tikslų ir džiaugsmų. Manau, čia ypač vertinga tema, smagu, kad yra iš ko apie tai pasimokyti daugiau 🙂
Buvo ir daugiau puikių kolegų pranešimų, kurie ir pamąstymų sukėlė, ir įkvėpimo davė, ir dar apie save kaip apie terapeutę turėjau erdvės pareflektuoti 🙂 džiugu dalyvauti tokiame renginyje 🙂 🥳🤩

Ruošiuosi mokymams apie sveikatos nerimą. Pagrindiniai šio nerimo ženklai - - Įsitikinimas arba nerimavimas, kad sergama...
02/04/2026

Ruošiuosi mokymams apie sveikatos nerimą. Pagrindiniai šio nerimo ženklai -
- Įsitikinimas arba nerimavimas, kad sergama liga, kurios gydytojai dar neišaiškino.
- Reikšmingai daug laiko praleidžiama nerimaujant apie savo sveikatą.
- Sunkumas patikėti gydytojais, kai jie sako, kad viskas gerai; jei nerimas praeina, tai tik trumpam.
- Sunku atsitraukti nuo minčių apie savo sveikatą.
- Įkyrus savo simptomų tikrinimas (matuojant pulsą, „googlinant“ ar kalbant su DI, kreipiantis į vis kitus gydytojus antros nuomonės ir t.t.)
- Somatinių simptomų sutrikimo atveju – atsiranda „plaukiojantys“ simptomai (skausmai, galvos svaigimas, tirpimas, apetito praradimas, pykinimas, dvejinimasis akyse, viduriavimas, prakaitavimas, pusiausvyros sutrikimai ir t.t.).

Terapinių būdų su tuo padėti tikrai yra (aišku man įdomiausios ir aktualiausios KET galimybės 🤓🧐 )

Knyga nebloga, specialistams glaustai sudėta esmė. Kokia mintis man iš šios knygos - dažnai sveikatos nerimo žmonės iki galo nepripažįsta (arba nėra tikri, kad čia nerimas, ir vis tiek mąsto, kad sveikatos bėdos) + neretas atvejis, kad nerimas eina kartu su realiomis sveikatos problemomis (pvz., sveikatos nerimas tikrai gali koegzistuoti su migrena, diabetu, širdies ligomis ar pan.). Tai jei neaišku, nerimas čia ar ne nerimas (arba žmogus netiki), tai visad galima pradėti nuo pastebėjimo, o kaip nerimas/stresas/emocijos ir su tuo susijusios mintys bei elgesiai BLOGINA sipmtomą. Jei googlinant ar perteklinai matuojant pulsą blogėja, o to nedarant su laiku gerėja, tai gal verta to nedaryti? Jei relaksuojant su laiku simptomai gerėja, tai gal verta relaksuoti? Juk sveikatai darbas su nerimu nepakenks 😎 tad verta bandyti (juolab kad ir su skausmu tas pats - jo valdymas labai siejasi su psichologija)

Puiki proga norintiems pasitiprinti atjautos sau įgūdžius grupėje bendraminčių :)  Renkamos dvi patyriminės atjautos sau...
27/03/2026

Puiki proga norintiems pasitiprinti atjautos sau įgūdžius grupėje bendraminčių :)

Renkamos dvi patyriminės atjautos sau grupės suaugusiems į 10ties susitikimų atjautos sau įgūdžių programą “Būti savo pusėje”

Rytinė grupė vyks nuo balandžio 14 d. antradieiais (9:30-12:00)
Vakarinė grupė vyks balandžio 16 d. ketvirtadieniais (17:30-20:00)
Dalyvavimas – NEMOKAMAS :)
Susitikimai vyksa gyvai, Šv. Ignoto g. 5, Vilniuje.

Veda mano kolegė, psichologė Kristina Gintovt.

Svarbu: grupė netinka išgyvenantiems emocinę krizę.

Registracijos nuoroda komentare 8)

Knyga su tiek pilstymo, kad atrodo lyg parašyta AI :) skaitydama permąsčiau, kad reikia pradėti atidžiau rinktis skaitin...
25/03/2026

Knyga su tiek pilstymo, kad atrodo lyg parašyta AI :) skaitydama permąsčiau, kad reikia pradėti atidžiau rinktis skaitinius 😁
Tai šią knygą, skaityti rekomenduoju nebent labai kantriems 😬
Bet nepaisant visų apytuščių išvedžiojimų, kilo ir užsiliko kelios mintys iš šio skaitinio:
- Verta nepriimti vengiančios antros pusės vengimo asmeniškai - vengimas yra apie vengianti ir net ne apie jo meilės buvimą ar nebuvimą, o apie jo paties santykį su artimu bei intymumu. Tas žmogus gali IR mylėti, IR bijoti suartėti.
- Komunikacijoje verta nepamiršti empatijos (nors vengianti antra pusė gali kelti daug nesaugumo ir nerimo jausmo). Yra priežastys vengimui.
- Viena iš daugelio be galo abstrakčiai šioje knygoje aprašytų bendravimo strategijų - dėkingumo parodymas. Parašyta jau taaaaip abstrakčiai, bet man patiko šita mintis, kaip bandyti suartėti: rodant dėkingumą. Dažnai vengiantys partneriai ne tik be galo be krašto bijo ryšio, bet ir visiškai nemoka pasakyti savo norų ir poreikių (net paklausti). Tai automatiškai ir jaučiasi neįvertinti. Tai saugus būdas artėti - pastebėti ir padėkoti.
Apskristai ir ne vengiančiuose santykiuose verta nepamiršti magiškojo “ačiū” ☺️ tad ir jums dėkoju: ačiū, kad skaitot mano rašinius 😃

Kviečiu dalyvauti mokymuose online “Paauglių depresija: kaip gali padėti kognityvinė elgesio terapija?”Paauglių depresij...
23/02/2026

Kviečiu dalyvauti mokymuose online “Paauglių depresija: kaip gali padėti kognityvinė elgesio terapija?”

Paauglių depresija – tai ne trumpalaikis liūdesys ar „paaugliška nuotaika“, o rimtas emocinės sveikatos sutrikimas. Depresija gali pasireikšti užsitęsusia prislėgta nuotaika, dirglumu, motyvacijos stoka, miego ar apetito pokyčiais, atsiribojimu nuo draugų ir veiklų. Negydoma depresija ima trukdyti mokslams, santykiams ir gali didinti savęs žalojimo riziką, todėl svarbu ją atpažinti ir laiku suteikti pagalbą. Šie mokymai skirti pristatyti kognityvinės elgesio terapijos (KET) metodus bei galimybes paaugliams, kurie patiria depresija. KET yra mokslu grįsta bei struktūruota terapinė kryptis, turinti daug potencialo padėti paauglių depresijos atveju.

Šiuose mokymuose kalbėsime:
Kaip atpažinti paauglių depresiją?
Kas yra kognityvinė elgesio terapija (KET) ir kaip ją galima taikyti paaugliams?
Kokie KET metodai tinka paauglių depresijos atveju?

Mokymai skirti: su paaugliais dirbantiems ir KET besidomintiems emocinės pagalbos specialistams (psichologams, psichiatrams, psichoterapeutams)

Laikas: 2026 balandžio 3 d. 9.00 - 14.00 ONLINE

Kaina: 25 eur.

Daugiau ir registracija:

Virtualūs mokymai visiems besidomintiems psichologija ir saviugda

Meilė yra ne tik kitiems ir apie kitus, ji yra ir sau. Bet ji yra ir ne tik pasilepinimas spa ar nuolaidžiavimas sau (no...
14/02/2026

Meilė yra ne tik kitiems ir apie kitus, ji yra ir sau.
Bet ji yra ir ne tik pasilepinimas spa ar nuolaidžiavimas sau (nors kartais reikia ir to 🤓). Ją sau galime duoti:
- Judėdami (ir taip gerindami tiek miegą, tiek emocinę savijautą, tiek sveikatą).
- Mokydamiesi (nes naujų dalykų išmokimas stabdo senėjimą, stiprina pasitikėjimą savimi ir žadina smalsumą, na ir apskritai, mokytis suaugusiame amžiuje yra smagu, nes GALI RINKTIS KĄ MOKYTIS 😎 ).
- Bendraudami (ypač su tais, kas kelia, o ne smukdo).
- Miegodami (žinau, nelengva 😎 bet stengtis verta 🤩)
- Įvairiai ir kiek išeina sveikai valgydami (ir per kūno maitinimą gerindami ir emocinę gerovę).
- Apsimažindami to, ko per daug (mažiau daiktų, mažiau beprasmių darbų, mažiau bereikšmiu soc.kontkatų atlaisvins energijos ir smegenų resursų).
- Kurdami naujus gražius prisiminimus (nes sveika yra balansas gyvenime, kad jis nebūtų vien pareigos ir rūpesčiai).
- Juokdamiesi (nes juokas stiprina ir padeda išbūti su tuo, ko negalime pakeisti).
- Praktikuodami atjautą sau ir - kai reikia - terapiją. Buvimas geresniame santykyje su savimi yra turbut didžiausia meilės sau išraiška ♥️

Įsivaizduokite tokią situaciją, kai vienas iš poros turi gerą santykį tiek su savo, tiek su kitų emocijomis, geba jas at...
08/02/2026

Įsivaizduokite tokią situaciją, kai vienas iš poros turi gerą santykį tiek su savo, tiek su kitų emocijomis, geba jas atpažinti ir apie jas kalbėti, be to, nori ryšio, jo aktyviai ir įtraukiai ieško, o antra pusė visa tai priima kaip grėsmę ir vengia. Vengia net tik konfliktų, bet ir emocijų bei pačio artumo: atsitraukia, kai mato kitų ar kai pajaučia savo emocijas, bėga nuo mažiausios emocinio pažeidžiamumo užuominos ir, maža to, net ir emocinį suartėjimą laiko grėsme, kurios reikia vengti. Būtų galima svarstyti, kaip tokios poros apskritai atsiranda ir kaip skirtingi žmonės randa vienas kitą, na bet randa 😊 ne viskas santykiuose logiška.

Noriu pasidalinti keliomis mintimis iš vienos knygos šia tema (V. Venezia „Loving an Avoidant Partner: Tired of chasing a partner who keeps pulling away? Stop feeling invisible and break the distance without begging for love).

Vengiantys emocinio artumo žmonės dažniausiai šį modelį atsineša iš vaikystės ir paauglystės patirčių, kai patyrė smurtą, emocinį apleistumą, patyčias, manipuliacijas ar kitas skausmingas aplinkos reakcijas į savo emocijas ir pažeidžiamumą. Kitaip tariant, net ir sveikame santykyje jie vis dar tikisi, kad jei tik jaus ir rodys emocijas bei prieraišumą, jie bus nuskriausti, atstumti, pažeisti.

Jie tikisi problemų, dėl to kuria atstumą. Ir ne iki galo pagauna (arba jei pagauna, nemoka pakeisti elgesio), kad kurdami atstumą nuo atrosios pusės realiai vis tiek gauna tai, ko bijo – atmetimą ir nemalonias emocijas. T.y., bijodama emocinio kentėjimo antroji pusė vengia, o rezultate gauna arba kito pyktį (ir taip pasitvirtina, kad santykiai nesaugūs ir bauginantys), arba kito atsitraukimą (ir taip pasitvirtina, vėlgi, kad santykiai nesaugūs ir dar nuviliantys). Ir vienu, ir kitu atveju vengiančiųjų negatyvūs lūkesčiai pasitvirtina.

Atpažinti vengiančius partnerius galima iš jų taikomų strategijų, pvz.:
• Jie racionalizuoja savo atsitraukimą („Man reikia erdvės, kad susidėliočiau mintis ir pan.)
• Jie minimizuoja santykių problemas („Tu per daug apie tai galvoji“ ir pan.)
• Jie atidėlioja artumą („Apie tai galime pasikalbėti vėliau“ (tik tas „vėliau“ dažnai taip ir neateina) ir pan.)
• Jie nukreipinėja dėmesį nuo emocijų („Nematau, kaip kalbėjimas apie jausmus ką nors išspręs“ ir pan.)
• Jie apverčia situaciją matydami poreikius kaip trūkumą („Tau reikia per daug “ ir pan.).
Be to, kas dar yra būdinga, tai suartėjimo ir atsitraukimo ciklai. T.y., kartais toks asmuo geba priartėti (kad ir ne emociškai, bet, pvz., per fizinį intymumą) ir PO TO dingsta. Tai yra, vengianti antroji pusė tarsi nori suartėjimo, tarsi ir priartėja, bet tada išsigąsta ir VĖL atsitraukia.

Aišku, kad toks santykis gali turėti labai didelį potencialą ardyti pasitikėjimą savimi ir sukelti gilų savęs kvestionavimą. Tai, kas iš pradžių atrodo kaip sumišimas dėl partnerio/ės atsitraukimo, dažnai virsta abejonėmis savo paties/pačios verte ir gebėjimu būti mylimam/ai.

Tai kaip būti tokiame santykyje? Tobulame pasaulyje nereikėtų jokių strategijų ir antroji pusė imtų ir tiesiog nebevengtų. Deja, pasaulis netobulas. Ne visada vengiančioji pusė nori eiti į terapiją, ne visada ryžtasi pokyčiams.
Pirma, to, kas vyksta, nepriimti asmeniškai. Tai apie tą žmogų ir jo santykį su artumu, o ne apie jus. Antra, gali prireikti porų terapijos – be jos gali būti ganėtinai sunku tiksliai įsivardinti abiejų partnerių bendravimo ir ryšio ieškojimo būdus nekonfliktiškai ir konstruktyviai.
Trečia, svarbu prisiminit, kad antros pusės „neišgydysite“ ir nepataisysite (ir neturėtumėte to daryti). Galite nebent rinktis savo bendravimo būdą. Knygoje pabrėžiama, kad verta rinktis tinkamą laiką artumą skatinantiems pokalbiams ir „dozuoti“ norimas išsakyti mintis ir poreikius.
Ketvirta, svarbus ir pasirūpinimas savimi. Tik verta prisiminti, kad savęs keitimas „neišgydys“ vengiančio partnerio. Jis yra apie rūpinimąsi savimi, kad santykyje netektų būti visiškai išsikrovus.
Na ir galiausia, verta prisiminti, kas dar antra pusė yra be to, kad vengia. Gal tai geras tėvas vaikams? Gal tai žmogus su puikiu humoro jausmu? Gal jus jungia jums svarbios vertybės? Kodėl ir apie ką santykis vis dar tęsiasi? Apie ką toji meilė? O su meile ir kito asmens ypatybes išbūti bus lengviau.

Pilnas straipsnis šia tema – nuorodoje komentaruose.

Šiandien skaičiau pranešimą konferencijoje apie KET (kognityvinę elgesio terapiją) vaikams ir paaugliams. Mano pranešima...
06/02/2026

Šiandien skaičiau pranešimą konferencijoje apie KET (kognityvinę elgesio terapiją) vaikams ir paaugliams. Mano pranešimas buvo apie vaikų psichologinį atsparumą, bet pasidalinti noriu ne tiek apie šią temą, kiek apie tai, ką sakė kolegos, kas man pasirodė susiję su atsparumu 😀

Labai patiko pranešimas apie ACT (vienas iš KET "vaikų" - terapinė mokykla, atsiradusi iš KETo). Kiekvieną sykį, kai kažką skaitau arba girdžiu apie ACT galvoju "WOW" 😀 tai dalinuosi svarbiausia "WOW" mintimi, kurią išsakė lektorė L. Salvador: "Terapeuto vaidmuo yra padėti klientui geriau gyventi, o ne tiesiog geriau jaustis. [...] Jautimasis geriau atsiras kaip šalutinis efektas gyvenant geriau, gyvenant prasmingesnį gyvenimą". Kitaip tariant, apie ką ji kalbėjo - kad tikslas yra ne mažiau kentėti, o gyventi prasmingiau (tada ir jausimės geriau). Prie ko čia mano nuomone atsparumas - jis reikalingas norint įsipareigoti gyventi prasmingai, net jei sunku 🙂

Patiko dar ir lektorių pranešimas apie atjautos praktikavimą. Gerai įvardijo kolegė Lina Noreikienė: dalykai pasidaro tik juos darant. Kalbėjo apie mėginimą praktikuoti atjautą ir mindulness su vaikais, bet, mano subjektyvia nuomone, tinka kone visoms gyvenimo situacijoms ir labai siejasi su atsparumu 🙂 juk jo reikia norint kažko imtis 🙂

Labai dar įdomu pasirodė G. Narmonto pranešime minėtas tyrimas, kad dauguma emocinės sveikatos sunkumų turi bendrą genetinį pagrindą ir išeina, kad gali tėvai turėti vienokį emocinės sveikatos sunkumą, o vaikai kitokį, bet tai bus susiję genetiškai. Tai į atsparumo temą man kilo mintis - atsparumas yra apie išbuvimą su sunkumais, klaidomis, iššūkiais, emocijomis. Ir tiek, kiek atsparumas svarbus išbuvimui su nekontroliuojamais gyvenimo įvykiais, tai jis tiek pat svarbus gali būti ir išbūnant su genetika: jei genetikos nesukontroliuosim (daugeliu atveju), bet atsparumą tai tiksliai galima auginti ir mokytis būti su ta genetika pačiu sau geriausiu būdu 🙂

Konferencija dar vyksta visą dieną, ačiū organizatoriams (LKETA ir ypač kolegei Astai Jakonienei). Tokia konferencija suorganizuota pirmą kartą, tačiau tikiuosi, kad vyks ir kitąmet 🙂




Kviečiu Alytaus gyventojus dalyvauti paskaitoje 😊 dalyvavimas nemokamas 🙂Registracija ir informacija telefonu:  +3706577...
05/02/2026

Kviečiu Alytaus gyventojus dalyvauti paskaitoje 😊 dalyvavimas nemokamas 🙂

Registracija ir informacija telefonu: +37065774844
el. paštu: [email protected]

Dariau užduotėlių užsiimti su savo keturmete (ji labai mėgsta, ypač kelionėse ar kai reikia kažko kažkur laukti, pvz, ma...
13/01/2026

Dariau užduotėlių užsiimti su savo keturmete (ji labai mėgsta, ypač kelionėse ar kai reikia kažko kažkur laukti, pvz, maisto kavinėje). Dalinuosi ir su jumis, gal kam bus aktualu, kas mėgstate tokias veiklas su savo vaikais 😎🤓 užduotys daugiausiai susijusios su skaičiais ir raidėmis, taip pat yra spalvinimo, piešimo, šiek tiek logikos, labirintų ir karpymo - viso to, kuo mano vaikas šiuo metu mėgsta užsiimti 🥰 kai ką ji sprendžia visiškai be pagalbos, kai kur reikia paaiškinti. Galite atsiųsti ir išsispausdinti savam naudojimui ☺️

Nuoroda - https://www.ramybei.lt/prekes/skaiciu-raidziu-ir-logikos-uzduotys-4-6-m-vaikams-nemokamas-pdf-spausdinimui


Address

Astikų Gatvė 7
Vilnius

Opening Hours

Monday 09:00 - 17:00
Tuesday 09:00 - 17:00
Wednesday 09:00 - 17:00
Thursday 09:00 - 17:00
Friday 09:00 - 17:00

Telephone

+37063000149

Alerts

Be the first to know and let us send you an email when Psichologė-psichoterapeutė Kristina Paradnikė posts news and promotions. Your email address will not be used for any other purpose, and you can unsubscribe at any time.

Contact The Business

Send a message to Psichologė-psichoterapeutė Kristina Paradnikė:

Share