08/02/2026
Įsivaizduokite tokią situaciją, kai vienas iš poros turi gerą santykį tiek su savo, tiek su kitų emocijomis, geba jas atpažinti ir apie jas kalbėti, be to, nori ryšio, jo aktyviai ir įtraukiai ieško, o antra pusė visa tai priima kaip grėsmę ir vengia. Vengia net tik konfliktų, bet ir emocijų bei pačio artumo: atsitraukia, kai mato kitų ar kai pajaučia savo emocijas, bėga nuo mažiausios emocinio pažeidžiamumo užuominos ir, maža to, net ir emocinį suartėjimą laiko grėsme, kurios reikia vengti. Būtų galima svarstyti, kaip tokios poros apskritai atsiranda ir kaip skirtingi žmonės randa vienas kitą, na bet randa 😊 ne viskas santykiuose logiška.
Noriu pasidalinti keliomis mintimis iš vienos knygos šia tema (V. Venezia „Loving an Avoidant Partner: Tired of chasing a partner who keeps pulling away? Stop feeling invisible and break the distance without begging for love).
Vengiantys emocinio artumo žmonės dažniausiai šį modelį atsineša iš vaikystės ir paauglystės patirčių, kai patyrė smurtą, emocinį apleistumą, patyčias, manipuliacijas ar kitas skausmingas aplinkos reakcijas į savo emocijas ir pažeidžiamumą. Kitaip tariant, net ir sveikame santykyje jie vis dar tikisi, kad jei tik jaus ir rodys emocijas bei prieraišumą, jie bus nuskriausti, atstumti, pažeisti.
Jie tikisi problemų, dėl to kuria atstumą. Ir ne iki galo pagauna (arba jei pagauna, nemoka pakeisti elgesio), kad kurdami atstumą nuo atrosios pusės realiai vis tiek gauna tai, ko bijo – atmetimą ir nemalonias emocijas. T.y., bijodama emocinio kentėjimo antroji pusė vengia, o rezultate gauna arba kito pyktį (ir taip pasitvirtina, kad santykiai nesaugūs ir bauginantys), arba kito atsitraukimą (ir taip pasitvirtina, vėlgi, kad santykiai nesaugūs ir dar nuviliantys). Ir vienu, ir kitu atveju vengiančiųjų negatyvūs lūkesčiai pasitvirtina.
Atpažinti vengiančius partnerius galima iš jų taikomų strategijų, pvz.:
• Jie racionalizuoja savo atsitraukimą („Man reikia erdvės, kad susidėliočiau mintis ir pan.)
• Jie minimizuoja santykių problemas („Tu per daug apie tai galvoji“ ir pan.)
• Jie atidėlioja artumą („Apie tai galime pasikalbėti vėliau“ (tik tas „vėliau“ dažnai taip ir neateina) ir pan.)
• Jie nukreipinėja dėmesį nuo emocijų („Nematau, kaip kalbėjimas apie jausmus ką nors išspręs“ ir pan.)
• Jie apverčia situaciją matydami poreikius kaip trūkumą („Tau reikia per daug “ ir pan.).
Be to, kas dar yra būdinga, tai suartėjimo ir atsitraukimo ciklai. T.y., kartais toks asmuo geba priartėti (kad ir ne emociškai, bet, pvz., per fizinį intymumą) ir PO TO dingsta. Tai yra, vengianti antroji pusė tarsi nori suartėjimo, tarsi ir priartėja, bet tada išsigąsta ir VĖL atsitraukia.
Aišku, kad toks santykis gali turėti labai didelį potencialą ardyti pasitikėjimą savimi ir sukelti gilų savęs kvestionavimą. Tai, kas iš pradžių atrodo kaip sumišimas dėl partnerio/ės atsitraukimo, dažnai virsta abejonėmis savo paties/pačios verte ir gebėjimu būti mylimam/ai.
Tai kaip būti tokiame santykyje? Tobulame pasaulyje nereikėtų jokių strategijų ir antroji pusė imtų ir tiesiog nebevengtų. Deja, pasaulis netobulas. Ne visada vengiančioji pusė nori eiti į terapiją, ne visada ryžtasi pokyčiams.
Pirma, to, kas vyksta, nepriimti asmeniškai. Tai apie tą žmogų ir jo santykį su artumu, o ne apie jus. Antra, gali prireikti porų terapijos – be jos gali būti ganėtinai sunku tiksliai įsivardinti abiejų partnerių bendravimo ir ryšio ieškojimo būdus nekonfliktiškai ir konstruktyviai.
Trečia, svarbu prisiminit, kad antros pusės „neišgydysite“ ir nepataisysite (ir neturėtumėte to daryti). Galite nebent rinktis savo bendravimo būdą. Knygoje pabrėžiama, kad verta rinktis tinkamą laiką artumą skatinantiems pokalbiams ir „dozuoti“ norimas išsakyti mintis ir poreikius.
Ketvirta, svarbus ir pasirūpinimas savimi. Tik verta prisiminti, kad savęs keitimas „neišgydys“ vengiančio partnerio. Jis yra apie rūpinimąsi savimi, kad santykyje netektų būti visiškai išsikrovus.
Na ir galiausia, verta prisiminti, kas dar antra pusė yra be to, kad vengia. Gal tai geras tėvas vaikams? Gal tai žmogus su puikiu humoro jausmu? Gal jus jungia jums svarbios vertybės? Kodėl ir apie ką santykis vis dar tęsiasi? Apie ką toji meilė? O su meile ir kito asmens ypatybes išbūti bus lengviau.
Pilnas straipsnis šia tema – nuorodoje komentaruose.
