30/08/2026
Labai sunku galvoje įsivaizduoti, kad ir mano gyvenimas gali būti kitoks.
Dažnai stebi kitų žmonių gyvenimų scenarijus, stebiesi, džiaugiesi už juos, lyg išgyvendama viską kartu su jais. Kartais net svajoji: o kaip būtų, jeigu ir mano gyvenimas taip atrodytų?
Bet tada toliau kapstaisi savo rutinoje. Savo problemose. Ir pamiršti, kad taip ir gyvenimas prabėga. Greitai. Pro akis. Lyg būtum keleivis automobilyje, kuris važiuoja 240 km/h greičiu.
Mano protui visada atrodo daug lengviau įsikibti į darbus. Toliau bėgti ir bėgti. Kuo toliau. Negu iš tikrųjų sustoti ir susitikti su savimi.
Nes net baisu pagalvoti, kiek visko ten sėdi manyje. Kiek seniai uždaryta. Nepaleista.
Mes esame kaupikai. Kaupiame nuoskaudas, traumas, neišsakytus žodžius, prisiminimus, informaciją. Ir jie niekur tiesiog nedingsta.
Gali apie juos nebegalvoti, gali užsiimti, bėgti, kurti naujus planus. Bet jie vis tiek kažkur tavyje gyvena.
Ir kažkada jie turi būti sutikti. Pamatyti. Sąmoningai išgyventi. Ne dar kartą išanalizuoti galvoje, o iš tikrųjų leisti sau susitikti su tuo, kas tavyje liko neužbaigta. Su skausmu. Su pykčiu. Su tuo, ko taip ilgai nenorėjai jausti.
Ir sutikti tai su meile.
Nes tik tada po truputį atsiranda daugiau vietos. Vietos tam, kas vyksta aplink tave. Žmonėms, kuriuos myli. Gyvenimui, kuris vyksta dabar. Tam, kuo nori rūpintis.
Nes kol tiek daug tavo energijos laiko tai, ko nepaleidai, kartais tiesiog nebelieka vietos iš tikrųjų būti čia. Ir mylėti tai, kas jau yra.
Dar prieš 10 metų, jeigu kas nors būtų man pasakęs, kad gyvensiu kaip šiuolaikinė monachė, būčiau nusijuokusi.
Kai jausdavausi ypatingai blogai, man norėdavosi pabėgti. Į kokias nors džiungles. Pas šamanus. Palikti visus ir viską visiems laikams. Pradėti naują gyvenimą. Man atrodė, kad tai turi būti kažkur labai toli. Kur būčiau nepasiekiama.
Aš nepabėgau toli. Ir iš tikrųjų net nepabėgau. Pirmiausia išvažiavau į retritą, o po to, į dar rimtesnius mokymus, kurie ir toliau tęsiasi.
Ir kažkas manyje pradėjo keistis. Man atsivėrė širdis. Ir ji toliau atsiveria. Vis giliau ir giliau.
Dabar gyvenu tą gyvenimą, apie kurį kažkada fantazavau, bet jis ne džiunglėsi, ne mistiškas, o labai tikras, gyvas ir įdomus. Tiesa, šiandienos fantazijos jau kitokios. Įdomesnės. Prasmingesnės. Ir visai nebenoriu niekur bėgti.
Atvirkščiai. Noriu atrasti dar daugiau stiprybės ir fokuso eiti į esmę to, kas aš esu.
Tiesa, proto lygmenyje tai neįmanoma.
Ir aš susiduriu su daugybe moterų, kurios, man atrodo, tyliai apie tai svajoja. Bet kai pasakau, kad ši istorija gali būti ir apie jas, ir apie jų gyvenimą, joms sunku tuo patikėti.
Nes tas noras toks tylus, kad kartais jos pačios jo nebegirdi.
Kai galva ūžia nuo veiksmų, minčių, problemų, išgirsti savo sielą labai sunku. O kad iš viso išeitum iš to triukšmo, irgi reikia noro. Ir jėgų.
Bet galvoju dar apie vieną dalyką.
Kad susitikti su savimi giliai nebūtina laukti, kol gyvenime pasidarys taip blogai, kad nebegalėsi kitaip. Nebūtina sulaukti krizės. Skausmo. Praradimo. Nereikia laukti, kol gyvenimas pats privers tave sustoti.
Galima sustoti ir tada, kai tau gera. Gal net tai yra dar gražiau ir įdomiau, tikrai protingiau :DDD.
Kai sąmoningai nusprendi: aš noriu save pažinti giliau. Aš noriu būti arčiau savęs. Aš noriu gyventi sąmoningiau. Labiau mylėti. Labiau rūpintis.
Ne todėl, kad kažkas atsitiko. O todėl, kad supranti, jog taip nori gyventi.
Nes ar neužtenka to, kas vyksta aplink mus? Mūsų šeimose. Tarp draugų. Pasaulyje.
Ar tikrai turi laukti, kol kažkas atsitiks būtent tau, kad pradėtum gyventi sąmoningiau? Kad pradėtumėme labiau rūpintis vieni kitais? Labiau palaikyti? Labiau mylėti?
Man atrodo, kad tai svarbu mums visiems. Ypač dabar.
Ir būtent tokią erdvę aš ir kuriu. Erdvę, kurioje mes apie tai ne tik galvojame. Ne tik skaitome. Ne tik sakome, kad norime keistis.
Bet iš tikrųjų tai darome.
Nes viskas visada prasideda nuo tavęs. Nėra kažko kito, kas ateis ir sukurs pokytį tavo gyvenime.
Yra tik šis momentas ir tavo sprendimas. Sustoti. Susitikti su savimi. Ir pradėti gyventi kitaip.
Būtent todėl ir yra sukurta „Gilus kontaktas“ erdvė, kurioje mes kartu sustojame, ledžiamės giliau ir kalbame apie ryšį su savimi.
Mes jį praktikuosime.
Jeigu skaitydama tai išgirdai savyje nors labai tylų norą...
Jeigu kažkur viduje atsirado bent truputis: „O gal ir mano gyvenimas gali būti kitoks?“
Jeigu atsirado truputis jėgų. Truputis vilties.
Tada tiesiog parašyk komentaruose:
DABAR
❤❤❤❤ Tu esi labai laukiama.
GILUS KONTAKTAS PRAKTIKA + BENDRUOMENĖ
Energetiniai mainai:
Pirmas kartas €19
Antras kartas €25
Mėnesio abonimentas €65
Kada: Šeštadieniais 10 - 12val
Kur: Zoom | Online
Planuoju taip pat rengti bendruomenės gyvus susitikimus ❤